Šikoku – tai nuostabios išvaizdos, itin aštrių juslių ir neišsenkančios energijos šuo. Šios veislės atstovai yra labai vertinami medžiotojų, nes šikoku yra labai entuziastingi pagalbininkai persekiojant įvairius žvėris. Šiandien šikoku veislės šunys yra pasirenkami ir kaip šeimos augintiniai, kurie yra labai supratingi ir ištikimi kompanionai. Šios veislės atstovai kartais yra gana užsispyrę, todėl šikoku labiausiai tiks tiems žmonėms, kuriems anksčiau yra tekę auginti šunis, ir žinantiems, kaip juos tinkamai motyvuoti dresuojant.

Veislės istorija

Šikoku šuo yra labai sena, natūraliai susiformavusi šunų veislė. Iš pradžių šios veislės atstovai buvo vadinami Tosa Ken, tačiau vėliau veislė buvo pervadinta, kad būtų galima išvengti painiojimo su kačių veisle – Tosa Inu. Šikoku yra kilę iš vidutinio dydžio šunų, kurie gyveno senovės Japonijoje. Šikoku šunys jau prieš daugybę metų buvo veisiami medžioti šernus, lokius ir elnius, su šiais šunimis daugiausia buvo medžiojama Kochi prefektūros regionuose (dėl to veislei buvo suteiktas alternatyvus Kochi Ken pavadinimas). 1927 metais Japonijos gyventojai patyrė didelių ekonominių sunkumų, tad šių šunų laikymas tapo tikra prabanga. Įdomu tai, kad šikoku yra labai reta šunų veislė (net ir pačioje Japonijoje), todėl 1937 metais šios veislės šunims buvo suteiktas Japonijos nacionalinio turto titulas. Nedidelį veislės paplitimą lėmė tai, kad šie šunys gyveno izoliuotoje kalnų teritorijoje. Nuo septintojo dvidešimtojo amžiaus dešimtmečio šie šunys jau buvo importuojami į vakarų šalis, todėl šiandien galime pasidžiaugti, kad šios veislės atstovų turime ir Lietuvoje.

Šikoku šuo: išvaizda

Šikoku šuo yra vidutinio dydžio: patelių aukštis ties ketera paprastai siekia 43-49 cm, patinų – nuo 49 iki 55 cm. Patelės yra ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės, sveria mažiau nei patinai (šikoku svoris gali būti nuo 15,9 iki 24,9 kg). Šikoku būdingas proporcingas sudėjimas, aiškios kūno linijos ir gerai išvystytos galūnės. Šios veislės šunų nugara tvirta ir plati, juosmuo raumeningas, krūtinė gili. Kaukolė plati, nasrai ilgi, nosis juodos spalvos. Ausys nedidelės, trikampio formos, stačios. Akys nedidelės, nutolusios viena nuo kitos, trikampio formos, rudos. Kaklas tvirtas, gana storas. Pečiai raumeningi, švelniai nuožulnėjantys. Kūno ilgis yra šiek tiek didesnis už jo aukštį, tačiau kūno forma labai primena kvadratą. Priekinės kojos tiesios, raumeningos, užpakalinės kojos labai tvirtos. Uodega išaugusi aukštai, laikoma užriesta virš nugaros. Kailis dviejų sluoksnių: viršutinis kailio sluoksnis šiurkštus ir tvirtas, o pavilnė minkšta ir tanki. Uodegą dengiantis kailis yra kur kas ilgesnis nei kitose kūno vietose. Leistinos kailio spalvos: sezamo, juodojo arba raudonojo sezamo.

Šikoku šuo: charakteris

Šikoku – labai narsūs ir atsargūs šunys, kurie ypatingai vertina savo šeimos narius. Šios veislės atstovai tiesiog dievina prisilietimus ir kitokį šeimininkų dėmesį, tačiau nepažįstamus asmenis prisileidžia gana sunkiai. Prireikus šikoku šuo gali ginti savo šeimininką ir jam priklausantį turtą, nes baimės jausmas šiems šunims yra svetimas. Šikoku puikiai sutaria su visais šeimos nariais, taip pat ir su vaikais, tačiau su namuose esančiais augintiniais ne visada noriai bendrauja. Namuose esančios katės šikoku gal ir nelies, tačiau graužikams ir kitiems smulkiems gyvūnams šikoku veislės šunys bus tikrai pavojingi. Šie šunys turi labai stiprų medžioklės instinktą, todėl juos rekomenduojama vedžioti su pavadėliu – pamatę ar užuodę grobį šie šunys gali pasileisti jį vytis, o jau tada prisišaukti augintinį bus tikrai sudėtinga. Nuo mažumės svarbu pasirūpinti tinkama šuns socializacija ir dresūros pagrindais, nes tai jums padės sustiprinti tarpusavio ryšį.

Šikoku šuo: priežiūra

Šikoku šuo yra natūraliai susiformavusi veislė, todėl jos atstovai yra sveiki ir ilgaamžiai. Šiuo metu nėra nustatyta jokių ligų, kurios būtų būdingos būtent šiai veislei, tačiau renkantis veislyną svarbu pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais (kai kuriems šikoku veislės šunims pasireiškia klubo sąnario displazija, kuri yra įgimta). Šikoku yra gana aktyvūs šunys, todėl jiems yra reikalinga nuolatinė fizinė veikla. Šie šunys mielai eis į ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, taip pat neatsisakys įvairių žaidimų. Nors šių šunų kailis yra labai šiltas ir leidžiantis ištverti didelius šalčius, tačiau šikoku geriau jausis gyvendamas namuose, bet ne kieme. Maistui šios veislės šunys paprastai nėra išrankūs, tačiau būtina užtikrinti, kad mityba būtų visavertė, ir augintinis gautų visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Svarbu pasirūpinti tinkama šikoku kailio priežiūra – šios veislės šunys šeriasi gana gausiai. Paprastai pakanka kailį pašukuoti kartą ar porą kartų per savaitę, tačiau šėrimosi laikotarpiu tą rekomenduojama atlikti kasdien. Rekomenduojama reguliariai apžiūrėti augintinio ausis, jei reikia, išvalyti. Taip pat stebėkite, ar jūsų augintinio nagai netapo pernelyg ilgi, ir juos periodiškai patrumpinkite. Skirkite pakankamai dėmesio ir šuns dantų priežiūrai – reguliariai duokite specialių kramtalų ir naudokite dantų priežiūrai skirtas priemones.

Norvegų buhundas…

Lenkų Ogaras (Ogar…

Šiurkščiaplaukis…

Apencelio zenenhundas…

Šapendojus (Schapendoes)

Barbetas (Barbet)