| Veislė: | Sarloso vilkšunis |
| Kilmės šalis: | Nyderlandai |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Pilka, rusvai pilka |
| Charakteris | Išdidus, nepriklausomas, energingas, gyvybingas, atsargus, patikimas |
| Ūgis: | 60-75 cm |
| Svoris: | 35-41 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 10-13 metų |
| Kiti pavadinimai: | Saarloos Wolfdog |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Sarloso vilkšunis – tai pusiau šuo, pusiau vilkas, kuris žavi gyvybingumu, nuolankumu šeimininkui, ir ... savarankiškumu. Sarloso vilkšunis yra gana neseniai išvesta veislė – tai yra vienas iš nedaugelių sėkmingų bandymų kryžminti vilkus ir šunis. Šios veislės šunys yra tvirti, grakštūs ir labai primena tikrus laukinius vilkus. Toks augintinis – tikrai ne kiekvienam. Nors Sarloso vilkšuniams yra būdingas nuolankumas, tačiau tai tikrai nėra tie šunys, kurie šeimininkams paklūsta visur ir visada. Ši veislė yra tinkama tiems, kurie nėra pradedantieji šunų augintojai, ir tiems, kuriuos žavi nepriklausomi šunys.
Sarloso vilkšunis: veislės istorija
Sarloso vilkšunis – gana nauja šunų veislė. Gamtos mylėtojas ir vokiečių aviganių žinovas Lendertas Sarlosas (1884-1969) teigė, kad dauguma šunų veislių yra pernelyg sužmogintos, todėl nusprendė šią „klaidą“ ištaisyti. Tam jis pasirinko vokiečių aviganio patiną, vardu Gerardą van der Fransenum, ir vilkę iš Sibiro. Šis kryžminimas buvo sėkmingas – nauja šunų veislė buvo išvesta 1932 metais, ir pavadinta šio kinologo vardu. Tiesa, tai nebuvo pirmasis bandymas šunį kryžminti su vilku – žmonės jau nuo seno bandė išvesti tokius hibridus: pavyzdžiui, galai miškuose pririšdavo rujojančias kales, tikėdamiesi, kad jas apvaisins vilkai, o Šiaurės Amerikos indėnai norėjo pagerinti šunų savybes, todėl juos taip pat kryžmino su vilkais. Tokius hibridus veisė ir Rytų Sibiro bei Kamčiatkos tautos – buvo tikimasi, kad išvesti hibridai bus greitesni ir dar ištvermingesni. Šiuo metu kinologų draugija pripažįsta du vilkų ir šunų hibridus – tai Sarloso ir Čekoslovakijos vilkšuniai.
Taip pat skaitykite:
Sarloso vilkšunis: išvaizda
Sarloso vilkšunio išvaizda labai primena vilkus. Tai yra tvirto, atletiško ir labai grakštaus sudėjimo šunys, kurių ūgis ties ketera gali siekti 60-75 cm, o svoris – nuo 35 iki 41 kg. Patelės už patinus yra ženkliai smulkesnės ir žemesnės. Kūno ilgis turi būti didesnis už aukštį, krūtinė nelabai gili, plati. Šonkauliai vidutiniškai apvalūs, pilvas šiek tiek įtrauktas. Kojos ilgos ir raumeningos, letenos šiek tiek pakreiptos į šonus, pirštai išlenkti. Kaklas platus ir raumeningas, subtiliai įsiliejantis į nugaros liniją. Galva kalto formos, proporcinga kūnui. Akys migdolo formos, geltonos spalvos. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, galiukai užapvalinti. Kaukolės dalis tarp ausų plokščia ir plati. Lūpos tamsios, prigludusios, dantys dideli ir tvirti, sąkandis žirkliškas. Kailis gana trumpas, šiurkštus. Pavilnė labai tanki, ypatingai žiemos metu. Galimos dvi kailio spalvos – rudo arba pilko vilko.
Sarloso vilkšunis: charakteris
Sarloso vilkšunis – patikimas ir ištikimas šuo, kuris pasižymi nuolankumu savo šeimininkui. Vis dėlto, tai yra labai išdidūs ir nepriklausomi šunys, kurie labai nepasitiki nepažįstamaisiais. Sarloso vilkšuniams yra būdingas laisvės troškimas, todėl tuomet, jei jo erdvė yra apribojama, šuo gali tapti nervingu. Tai yra labai energingi šunys, kuriems kasdien reikia daug įvairios veiklos ir žaidimų. Tiesa, tai tikrai nėra tie šunys, kurie šeimininkus juokina savo šėlionėmis – Sarloso vilkšuniai visada išlieka gana santūrūs ir elegantiški. Sarloso vilkšunis tikrai bus dėkingas šeimininkui už ilgus pasivaikščiojimus ar bėgiojimą kartu – šios veislės šunys kasdien gali įveikti tikrai nemažus atstumus. Sarloso vilkšuniai yra pusiau laukiniai, todėl tuomet, jei norima, kad šuo būtų pakankamai atsidavę ir sutartų su kitais šunimis, būtina ankstyva socializacija ir dresūra, kurią rekomenduojama pradėti kuo anksčiau. Sarloso vilkšunis tikrai nėra tas šuo, kuris galėtų visą dieną laukti grįžtančio šeimininko – šiems šunims reikia pakankamai daug veiklos, todėl nuobodžiaudami gali nuniokoti namus.
Taip pat skaitykite:
Sarloso vilkšunis: priežiūra
Sarloso vilkšuniai yra stiprios sveikatos šunys, kuriems įvairios šunims būdingos ligos pasireiškia rečiau nei kitų veislių šunims. Šiuo metu Sarloso vilkšuniai nėra labai populiari veislė, todėl galima pasidžiaugti, kad ji dar nėra nuveista, genetinių susirgimų pasitaiko itin retai. Sarloso vilkšunių priežiūra nėra labai sudėtinga – pakanka pasirūpinti tinkamu visaverčiu pašaru ir pakankamu fiziniu aktyvumu.
Šios veislės šunys dažniau auginami nuosavuose namuose nei butuose, tačiau tuomet, jei šuo bus paleidžiamas laisvai lakstyti po kiemą, reikės pasirūpinti pakankamai aukšta tvora. Sarloso vilkšuniai yra ištvermingi šunys, kurie lengvai pakelia šalčius. Šios veislės šunys gali būti auginami lauke, tačiau svarbu per daug neapriboti jų teritorijos, ir kasdien išvesti ilgiems pasivaikščiojimams. Nors Sarloso vikšuniai tikrai džiaugsis galėdami lakstyti be pavadėlio, tačiau svarbu įvertinti, ar pašauktas šuo sugrįš atgal pas šeimininką. Net ir tinkamai išdresuoti Sarloso vilkšuniai ne visada paklūsta, todėl be pavadėlio vedžiojamas šuo paprasčiausiai gali pabėgti. Toks augintinis nėra tinkamas pasyviems žmonėms, kurie didžiąją dalį laisvo laiko praleidžia namuose prie televizoriaus, tačiau aktyviems žmonėms, kurie dievina laisvalaikį gamtoje, Sarloso vilkšunis gali būti pačiu geriausiu pasirinkimu. Prieš įsigydami tokį šunį gerai pagalvokite, kiek laiko galėsite praleisti su augintiniu lauke, ar jūsų netrikdys nepriklausomas Sarloso vilkšunio būdas, ir ar jūs per daug neapribosite šios veislės šuns laisvės.
Privalumai
- Lengvai dresuojamas šuo;
- Geras sarginis šuo;
- Lengvai prisitaiko prie šalto klimato;
Trūkumai
- Būna baigščių individų.
