Suomių laika – energingas ir didelio fizinio aktyvumo reikalaujantis šuo. Iki šių dienų yra išlikęs labai stiprus suomių laikų medžioklės instinktas, todėl svarbu pasirūpinti, kad augintinis nepabėgtų, jei bus vedžiojamas be pavadėlio ar lakstys nuosavame kieme. Šie šunys tiesiog negali pakęsti vienatvės, todėl palikti vieni gali imti niokoti daiktus. Taip nenutiks, jei šeimininkas savo augintiniui skirs pakankamai dėmesio – pavargęs šuo namuose tiesiog palaimingai snūduriuos. Svarbu žinoti, kad suomių laikos, kaip ir kiti medžiokliniai šunys, yra labai nepriklausomo charakterio, todėl ne visada noriai pasiduoda dresūrai. Nusiteikite – auginant tokį šunį tikrai reikės apsišarvuoti kantrybe!

Veislės istorija

Suomių laika – tai šunų veislė, kuri buvo išvesta medžioklei. Teigiama, kad veislė gyvavo dar prieš tūkstantį metų, tačiau oficialus pavadinimas buvo suteiktas tik 1891-aisiais (veislės standartas buvo patvirtintas praėjus dar vieneriems metams). Į Angliją pirmosios suomių laikos pateko 1920 metais, ir netrukus veislė tapo gana populiari. Ilgus metus šie šunys buvo naudojami smulkaus grobio medžioklei, tačiau taip pat talkininkaudavo medžiojant briedžius ar elnius. Amerikoje suomių laikos nėra naudojamos medžioklei, šie šunys laikomi kambariniais. 1979 metais suomių laikos buvo užregistruotos kaip nacionalinė šalies veislė. Iki šių dienų suomių laika turi net kelis pavadinimus – šie šunys taip pat vadinami suomių špicais ir karelų-suomių laikomis. 2006 metais buvo pasirašyta sutartis, kuri įpareigojo suomių špicus ir karelų-suomių laikas sujungti į vieną veislę. Pirmoji suomių laika į Lietuvą atkeliavo 1979 metais. Šiuo metu veislė yra gana populiari ne tik Suomijoje, bet ir visoje Europoje.

Suomių laika: išvaizda

Suomių laika yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis ties ketera siekia 37-51 cm, o svoris gali svyruoti nuo 14 iki 16 kilogramų. Aukštis ties ketera yra labai panašus į kūno ilgį, todėl kūno sudėjimas atrodo kvadrato formos. Nugara trumpa, krūtinė nėra labai plati, siekianti alkūnes. Priekinės kojos stiprios, tiesios, užpakalinės kojos kiek ilgesnės už priekines. Kaukolė pailga, vieta tarp ausų yra plačiausia. Nosis nedidelė, juodos spalvos, lūpos prigludusios, gana plonos, pigmentuotos. Žandikauliai stiprūs, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsios. Kaklas raumeningas, patinų gana trumpas, kalyčių – vidutinio ilgio. Ausys gana nedidelės, stačios, trikampio formos. Uodega vidutinio ilgio, laikoma virš nugaros, užriesta. Dengiamieji plaukai vidutinio ilgio, pavilnė minkšta ir tanki. Kailis atsparus įvairioms oro sąlygoms. Nugarą dengiantys plaukai gali būti auksinės arba raudonos spalvos (pageidautina ryški spalva). Ausų, skruostų, krūtinės, pilvo, kojų ir uodegos srityse kailis gali būti šviesesnis nei kitose kūno vietose.