Anglų kokerspanielis šiandien yra labai populiarus šuo. Šios veislės šunys sužavi judrumu, draugiškumu ir, žinoma, protu. Nors anglų kokerspanielis neretai yra auginamas bute, nereikėtų pamiršti, kad tai yra medžioklinis šuo, kuriam yra būtinas pakankamas fizinis aktyvumas. Šios veislės šunys labiausiai tinka tiems žmonėms, kuriems aktyvus gyvenimo būdas nėra svetimas ir pirmenybė yra teikiama pakankamai aktyviam augintiniui.

Anglų kokerspanielis yra idealus šeimos šuo, kuris tiesiog dievina vaikus ir puikiai sutaria su šunimis. Jei anglų kokerspanielis namuose nebus vienintelis augintinis, svarbu nuo mažumės pratinti jį prie kitų gyvūnų, nes smulkesnius augintinius šios veislės šunys gali bandyti sumedžioti.

Veislės istorija

Spėjama, kad spanieliai galėjo kilti iš Ispanijos. Prancūziška frazė „Chiens de l’ Espagnol“ lietuviškai reikštų „ispaniškas šuo“. Pirmieji duomenys apie spanielius randami XIV amžiaus pradžios rašytiniuose šaltiniuose (anglų kokerspanieliai yra vienas seniausių spanielių tipų). XVII amžiaus pradžioje spanieliai buvo suskirstyti į vandens ir sausumos. Iki tol spanieliai buvo skirstomi pagal dydį – didieji buvo naudojami pulti grobį, o mažieji – baidyti putpeles. Pagal šią paskirtį 1892 metais Didžiojoje Britanijoje buvo išskirti „springer“ ir „koker“ spanielių tipai. 1930 metais Didžiojoje Britanijoje anglų kokerspanieliai buvo populiariausia šunų veislė ir tokia išliko net 20 metų. Panašiu metu Amerikoje veisimui buvo naudojami tos pačios veislės atstovus, todėl kiek vėliau, 1940 metais, buvo išskirtos anglų ir amerikiečių kokerspanielių veislės (amerikiečių kokerspanieliai yra mažesni).

Anglų kokerspanielis: išvaizda

Anglų kokerspanielis yra gana žemas ilgaplaukis šuo. Šios veislės patinų aukštis ties ketera siekia 39,4-40,6 cm, patelių – nuo 38 iki 39,4 cm. Anglų kokerspanieliai atrodo taip, tarsi visada būtų pritūpę, tačiau jų kojos neturėtų būti labai trumpos. Šios veislės šunų sudėjimas yra tvirtas, kūno linijos beveik suformuoja kvadratą. Juosmuo tvirtas ir trumpas, nugara tiesi. Kaukolė labai gerai išvystyta, būdingas ryškus perėjimas nuo kaktos link snukio. Snukis stačiakampio formos, nosis plati. Akys didelės, jokiu būdu ne iššokusios, tamsios spalvos. Ausys nulėpusios, beveik siekiančios nosį, padengtos šilkiniu kailiu. Uodega vidutinio ilgio, išaugusi žemiau nugaros linijos. Kailis tiesus, šilkinės tekstūros, gali būti įvairių spalvų: juodas, rudas, kaštoninis, juodai baltas, rudai baltas, taip pat anglų kokerspanieliai gali būti trispalviai.

Anglų kokerspanielis: charakteris

Anglų kokerspanielis labai draugiškas ir savo šeimos nariams, ir nepažįstamiesiems, todėl negali būti auginamas kaip sarginis šuo. Tai yra labai judrūs šunys, kurie dievina laisvę ir žaidimus. Dauguma šios veislės šunų labai mėgsta atnešti numestą kamuoliuką ar kitą žaislą, todėl šia veikla reikėtų užsiimti kasdien. Paprastai pakanka maždaug 40-60 minučių pasivaikščiojimų, kad augintinis išsikrautų fiziškai, tačiau taip pat svarbu skatinti ir šuns protinę veiklą.

Anglų kokerspanieliai yra labai sumanūs, juos dresuoti nėra labai sudėtinga, tačiau tuo užsiimti reikėtų dar nuo mažumės. Jei šuo yra tinkamai išauklėtas, gali būti vedžiojamas ir be pavadėlio – tikimybė, kad šuo pabėgs, yra labai nedidelė. Anglų kokerspanieliai labai prisiriša prie savo šeimininkų, mielai bendrauja su visais šeimos nariais, dūksta su vaikais. Šios veislės šunys dievina plaukimą, mėgsta šniukštinėti po nendrynus, instinktyviai vejasi grobį (nuo pastarojo įpročio šunį galima atpratinti). Anglų kokerspanieliams nėra būdinga agresija arba pernelyg didelis bailumas. Tai yra žaismingi, savimi pasitikintys šunys, kurie labai domisi aplinka ir praktiškai niekada neatsisako pažaisti.

Anglų kokerspanielis: priežiūra

Anglų kokerspanieliai dažniau nei kitų veislių šunys serga akių ligomis, taip pat jiems yra būdingi virškinimo sistemos sutrikimai. Šios veislės šunų „Achilo kulnu“ laikomos ausys, kurių infekcijų pasitaiko ne taip ir retai. Kadangi anglų kokerspanielių ausys yra labai ilgos, jos gali sukristi į dubenėlį valgant ar lakant. Kad taip nenutiktų, geriausia rinktis specialiai nulėpausiams šunims pritaikytus dubenėlius, kurių viršus yra siauresnis nei apačia. Vertėtų reguliariai apžiūrėti augintinio ausis ir įsitikinti, kad nėra uždegimo – sveikos ausys neturėtų būti labai nešvarios ar skleisti nemalonų kvapą. Jei pastebite, kad šuo dažnai kasosi ausis arba purto galvą, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Važiuojant automobiliu neleiskite šuniui kišti galvą per langą, nes perpūtimas arba nešvarumų pateikimas į ausis gali būti labai žalingas.

Labai svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti – anglų kokerspanieliai yra linkę tukti, o tai gali lemti inkstų, širdies ar sąnarių ligas.

Didelio dėmesio pareikalaus ir anglų kokerspanielio kailio priežiūra. Šiltuoju metų laiku kailis gali būti trumpinamas, tačiau nugaros ir galvos plaukų nereikėtų kirpti mašinėle – negyvą kailį šiose vietose reikia nupešti. Jei nesate tikri, kad tai padarysite tinkamai, verčiau kreipkitės į profesionalius šunų kirpėjus. Reguliariai pakirpkite plaukus tarpupirščiuose, vasaros metu patrumpinkite kailį pažastų srityse – taip apsaugosite odą nuo sušutimų. Šukuoti anglų kokerspanielį reikėtų ne rečiau nei du kartus per savaitę – pirmiausia šukuokite metalinėmis šukomis ir tada šepečiu.

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Lengvai dresuojamas;
• Draugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais;

Trūkumai

•  Kailiui reikia kasdienės priežiūros;
• Silpna sveikata. Dažnos akių, ausų, odos ir inkstų ligos.