Ryženšnauceris – tai didelis, elegantiškos išvaizdos šuo, pasižymintis imlumu dresūrai ir prieraišumu savo šeimininkams. Ryženšnauceriai yra talentingi pėdsekiai ir persekiotojai, dėmesingi sargai ir puikūs šeimos draugai. Šie šunys yra laikomi universaliais – jie gali tapti puikiais tarnybiniais šunimis, nepakeičiamais medžiotojų padėjėjais ar nepralenkiamais tam tikro šunų sporto varžybų dalyviais.

Veislės istorija

Dėl ryženšnaucerių kilmės vis dar diskutuojama, tačiau manoma, kad devynioliktame amžiuje veislė jau buvo pakankamai susiformavusi. 1876 metais Austrijos kinologas Fitzingeris savo knygoje „Šunys ir jo veislės“ aprašė juodą šunį ilgu kailiu, galinga krūtine ir stačiomis ausimis (šiuos šunis jis pavadino Bavarijos vilkų smaugikais). Ryženšnauceriai buvo vaizduojami to laikotarpio paveiksluose, yra žinoma, kad tokį šunį  turėjo ir Bavarijos princesė Elžbieta. Vis dėlto, parodose ryženšnauceriai pasirodė gerokai vėliau – tik 1909 metais (parodoje pasirodė 9 ryženšnauceriai), tačiau tuo metu nesusilaukė ypatingo susidomėjimo. Tuometiniai šios veislės atstovai vienas nuo kito labai skyrėsi ūgiu bei spalva, tad buvo galima pagalvoti, kad tai – visiškai skirtingų veislių atstovai. Vis dėlto, praėjus vos vieneriems metams parodoje buvo pristatyti 29 ryženšnauceriai, kurie buvo tokie puikūs, kad net sukėlė tikrą ažiotažą. Tais pačiais metais veislė pagaliau sulaukė pripažinimo. Oficialus veislės standartas buvo nustatytas 1921 metais, ir iki šių dienų jokių ženklių pakeitimų nebuvo.  Nuo to laiko veislė ėmė labai populiarėti, įsikūrė daugybė pagarbos vertų veislynų, tačiau pačiu genialiausiu veisėju buvo laikomas Karlas Kluftingeris, kuris su savo šunimis parodose pelnydavo daugybę apdovanojimų. Ryženšnaucerių veisimu jis užsiėmė aukštai Alpių kalnuose, slapta nuo visų, nes manė, kad šuniukų pardavimas – tai nusikaltimas (jo teigimu, gyvūnai neturi būti pardavinėjami kaip daiktai).

Ryzenšnauceris: išvaizda

Ryženšnauceris yra aukštas šuo – jo ūgis ties ketera siekia 59-70 cm, o svoris gali svyruoti nuo 30 iki 35 kg (patelės paprastai yra žemesnės ir smulkesnės). Galva proporcinga kūnui, kakta plokščia, be raukšlių, snukis buko pleišto formos. Nosis juoda, su plačiomis šnervėmis. Lūpos juodos, prigludusios prie žandikaulio, lūpų kampučiai sučiaupti. Dantys stiprūs, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsios. Ausys išaugusios aukštai, V formos, laikomo atsuktos į priekį. Nugaros linija šiek tiek besileidžianti link nugaros, juosmuo trumpas, krūtinė vidutinio pločio, ovali, siekianti alkūnes. Uodega vidutinio ilgio, Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama (ausys taip pat nėra kerpamos). Kojos tvirtos, žiūrint iš šono, tiesios. Kailis šiurkštus ir tankus, dvisluoksnis (pavilnė labai tanki, dengiamieji plaukai vidutinio ilgio, tankūs). Plaukai ant kojų šiek tiek švelnesni nei kitose kūno vietose, kaktą ir ausų sritis dengia trumpas kailis. Leistinos spalvos – visiškai juoda ir druskos/pipirų.