| Veislė: | Rytų Europos aviganis |
| Kilmės šalis: | Baltarusija |
| Paskirtis: | Namų šuo, sargšunis |
| Spalvos: | Juoda, juoda su ruda, juoda su sidabrine, sidabrinė su šviesiai ruda |
| Charakteris: | Protingas, sumanus, greitai mokosi, lengvai dresuojamas, judrus, ištikimas, budrus, sargus, jautrus ir atsidavęs savo šeimininkui |
| Ūgis: | 58-71 cm |
| Svoris: | 35-45 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 11-13 metų |
| Kiti pavadinimai: | East-European Shepherd, VEO, Owczarek Wschodnioeuropejski, Vostochnoevropejskaya Ovcharka |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Rytų Europos aviganis neretai yra palaikomas vokiečių aviganiu, tačiau tai yra dvi skirtingos veislės. Rytų Europos aviganiai yra tvirto sudėjimo šunys, kuriems būdinga išdidi laikysena ir didelis pasitikėjimas savimi. Šios veislės šunys yra labai temperamentingi, lengvai dresuojami ir ištikimi. Dažniausiai Rytų Europos aviganis prisiriša prie vieno šeimininko, kuriam besąlygiškai paklūsta, tačiau myli visus šeimos narius, ir visada nori būti dėmesio centre. Tinkamai auklėjami ir dresuojami Rytų Europos aviganiai gali dalyvauti įvairiose šunų sporto rungtyse, kuriose visada galima tikėtis laimėjimų.
Veislės istorija
Rytų Europos aviganis buvo išvestas sukryžminus vokiečių aviganius su haskių tipo šunimis (maždaug 1930 metais). Šiuo kryžminimu buvo siekiama išvesti tokią šunų veislę, kuri būtų dar atsparesnė atšiaurioms oro sąlygoms. Gana neseniai atlikti DNR tyrimai parodė, kad Rytų Europos aviganis taip pat turi ir Rytų Sibiro laikos kraujo. Kryžminimo rezultatas tikrai pateisino lūkesčius, todėl veisimas buvo tęsiamas ir toliau. Rytų Europos aviganiai neretai talkininkaudavo kareiviams, sekdavo pėdsakais, ir t.t. Pirmasis šios veislės standartas buvo aprašytas ir patvirtintas Tarybų Sąjungoje 1955 metais. Rusijos kinologų federacija šią veislę pripažino gana vėlai – 2002-aisiais. Iki šių dienų Tarptautinė kinologų federacija Rytų Europos aviganių nėra pripažinusi, tačiau šie šunys gali dalyvauti parodose. Į Lietuvą pirmieji Rytų Europos aviganiai atkeliavo 2004 metais, o po vienerių metų jau buvo užregistruota pirmoji šuniukų vada. Šiuo metu Lietuvoje Rytų Europos aviganiai sparčiai populiarėja, tačiau Vakarų šalyse veislė vis dar yra tikra retenybė.
Rytų Europos aviganis: išvaizda
Rytų Europos aviganis yra didesnis už vokiečių aviganį. Patinų ūgis ties ketera siekia 66-71 cm, kalyčių – 58-66 cm. Rytų Europos aviganiai yra tvirto sudėjimo, raumeningi. Nugara labai tvirta, plati, ilga, krūtinė vidutinio pločio. Kojos tvirtos, tiesios, pėdos ovalo formos, kompaktiškos. Galva panaši į vilko, proporcinga kūnui. Snukis yra lygus kaukolės ilgiui, apatinis žandikaulis yra labai gerai išvystytas, sąkandis žirkliškas. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, stačios. Akys ovalios, vidutinio dydžio, arti viena kitos. Akių vokai labai ryškūs, akys gali būti gintaro, šviesiai rudos arba rudos spalvos. Uodega ilga, apaugusi tankiais plaukais. Kailis vidutinio ilgio, dvigubas. Viršutinis kailio sluoksnis gana standus, šiurkštokas, pavilnė minkšta ir tanki. Leistinos kailio spalvos: juoda, ruda, raudonai ruda. Melsvo atspalvio kailis, sidabriškas ar visiškai baltas pasitaiko labai retai. Pilka ir rusva spalvos yra leistinos, tačiau nepageidautinos.
