Rytų Europos aviganis (East-European Shepherd)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (12 balsai (-ų))

Veislė:	Rytų Europos aviganis
Kilmės šalis:	Baltarusija
Paskirtis:	Namų šuo, sargšunis
Spalvos:	Juoda, juoda su ruda, juoda su sidabrine, sidabrinė su šviesiai ruda
Charakteris:	Protingas, sumanus, greitai mokosi, lengvai dresuojamas, judrus, ištikimas, budrus, sargus, jautrus ir atsidavęs savo šeimininkui
Ūgis:	58-71 cm
Svoris:	35-45 kg
Ilgaamžiškumas:	11-13 metų
Kiti pavadinimai:	East-European Shepherd, VEO, Owczarek Wschodnioeuropejski, Vostochnoevropejskaya Ovcharka
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:

Rytų Europos aviganis neretai yra palaikomas vokiečių aviganiu, tačiau tai yra dvi skirtingos veislės. Rytų Europos aviganiai yra tvirto sudėjimo šunys, kuriems būdinga išdidi laikysena ir didelis pasitikėjimas savimi. Šios veislės šunys yra labai temperamentingi, lengvai dresuojami ir ištikimi. Dažniausiai Rytų Europos aviganis prisiriša prie vieno šeimininko, kuriam besąlygiškai paklūsta, tačiau myli visus šeimos narius, ir visada nori būti dėmesio centre. Tinkamai auklėjami ir dresuojami Rytų Europos aviganiai gali dalyvauti įvairiose šunų sporto rungtyse, kuriose visada galima tikėtis laimėjimų.

Veislės istorija

Rytų Europos aviganis buvo išvestas sukryžminus vokiečių aviganius su haskių tipo šunimis (maždaug 1930 metais). Šiuo kryžminimu buvo siekiama išvesti tokią šunų veislę, kuri būtų dar atsparesnė atšiaurioms oro sąlygoms. Gana neseniai atlikti DNR tyrimai parodė, kad Rytų Europos aviganis taip pat turi ir Rytų Sibiro laikos kraujo. Kryžminimo rezultatas tikrai pateisino lūkesčius, todėl veisimas buvo tęsiamas ir toliau. Rytų Europos aviganiai neretai talkininkaudavo kareiviams, sekdavo pėdsakais, ir t.t. Pirmasis šios veislės standartas buvo aprašytas ir patvirtintas Tarybų Sąjungoje 1955 metais. Rusijos kinologų federacija šią veislę pripažino gana vėlai – 2002-aisiais. Iki šių dienų Tarptautinė kinologų federacija Rytų Europos aviganių nėra pripažinusi, tačiau šie šunys gali dalyvauti parodose. Į Lietuvą pirmieji Rytų Europos aviganiai atkeliavo 2004 metais, o po vienerių metų jau buvo užregistruota pirmoji šuniukų vada. Šiuo metu Lietuvoje Rytų Europos aviganiai sparčiai populiarėja, tačiau Vakarų šalyse veislė vis dar yra tikra retenybė.

Rytų Europos aviganis: išvaizda

Rytų Europos aviganis yra didesnis už vokiečių aviganį. Patinų ūgis ties ketera siekia 66-71 cm, kalyčių – 58-66 cm. Rytų Europos aviganiai yra tvirto sudėjimo, raumeningi. Nugara labai tvirta, plati, ilga, krūtinė vidutinio pločio. Kojos tvirtos, tiesios, pėdos ovalo formos, kompaktiškos. Galva panaši į vilko, proporcinga kūnui. Snukis yra lygus kaukolės ilgiui, apatinis žandikaulis yra labai gerai išvystytas, sąkandis žirkliškas. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, stačios. Akys ovalios, vidutinio dydžio, arti viena kitos. Akių vokai labai ryškūs, akys gali būti gintaro, šviesiai rudos arba rudos spalvos. Uodega ilga, apaugusi tankiais plaukais. Kailis vidutinio ilgio, dvigubas. Viršutinis kailio sluoksnis gana standus, šiurkštokas, pavilnė minkšta ir tanki. Leistinos kailio spalvos: juoda, ruda, raudonai ruda. Melsvo atspalvio kailis, sidabriškas ar visiškai baltas pasitaiko labai retai. Pilka ir rusva spalvos yra leistinos, tačiau nepageidautinos.

Rytų Europos aviganis: charakteris

Rytų Europos aviganis yra labai judrus ir dievinantis aktyvią veiklą. Labai myli savo šeimos narius, tačiau nepažįstamieji pasitikėjimo nekelia. Kai kurie Rytų Europos aviganiai gali būti agresyvūs, todėl juos labai svarbu tinkamai socializuoti ir dresuoti dar ankstyvame šuns amžiuje. Kartais šios veislės šunys yra laikomi apsaugai – tinkamai apmokyti Rytų Europos aviganiai tikrai nenuvils savo šeimininkų. Su kitais šunimis Rytų Europos aviganis sutaria ne visada, kates yra linkę vaikyti. Jei su kitais gyvūnais šuo augs nuo mažumės, tokiu atveju problemų neturėtų kilti. Rytų Europos aviganiai su vaikais paprastai yra gana kantrūs, tačiau visada yra būtina suaugusiųjų priežiūra. Šios veislės šunys yra labai darbštūs ir norintys įtikti savo šeimininkui. Rytų Europos aviganiai naujas komandas perpranta gana greitai, ir jas vykdo noriai, tačiau svarbu tai, kad šuniui mokymas nebūtų pernelyg nuobodus. Rytų Europos aviganiui blogos oro sąlygos paprasčiausiai neegzistuoja – šeimininkai turėtų planuoti kasdienius ilgus pasivaikščiojimus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kartais šios veislės šunys yra naudojami tempti roges ar talkininkauti medžioklėje.

Rytų Europos aviganis: priežiūra

Lyginant su kitais šunimis, Rytų Europos aviganiai yra gana sveika šunų veislė. Vis dėlto, kartais pasitaiko klubo sąnario ir alkūnės displazijos atvejų, akių susirgimų (būdingiausios akių ligos – katarakta, progresuojanti tinklainės atrofija ir glaukoma), taip pat ir stuburo ligų. Kartais Rytų Europos aviganių akių vokai virsta į vidų arba į išorę. Norintys įsigyti sveiką augintinį turėtų itin atidžiai rinktis veislyną – pirmiausia reikėtų pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais. Maistui Rytų Europos aviganis nėra labai išrankus, tačiau svarbu pasirūpinti, kad jis augintiniui tiktų, o duodamas pašaro kiekis nebūtų pernelyg didelis. Dienos normą visada rekomenduojama padalinti į dvi dalis, nes tai padės išvengti apsirijimo. Kai kuriuos sveikatos sutrikimus lemia antsvoris, todėl labai svarbu reguliuoti augintinio svorį. Rytų Europos aviganiai gali gyventi ir lauke, ir namuose. Svarbiausia tai, kad šuo gautų pakankamą fizinį krūvį. Įvertinkite tai, kad šių šunų kailis yra atsparus ir šalčiui, ir krituliams, todėl tokiam augintiniui nebus baisūs jokie orai. Pasivaikščiojimai lauke turėtų būti pakankamai ilgi, taip pat būtina skirti pakankamai laiko augintinio protiniam lavinimui. Rytų Europos aviganiai šeriasi gana gausiai – šėrimosi laikotarpiu kailį reikės šukuoti kasdien (įprastai pakanka pašukuoti 2 ar 3 kartus per savaitę).