Bladhaundas (Bloodhound)

Veislė:	Bladhaundas
Kilmės šalis:	Belgija
Paskirtis:	Namų šuo, pėdsekys
Spalvos:	Juoda ir rusva, raudonai ruda ir rusva, raudona
Charakteris:	Mielas, švelnus, prieraišus, užsispyręs, sunkiai dresuojamas
Ūgis:	58-72 cm
Svoris:	40-54 kg
Ilgaamžiškumas:	10-12 metų
Kiti pavadinimai:	Huberto skalikas, Bloodhound, Chien de saint Hubert
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:

Bladhaundas, kitaip dar vadinamas šv. Huberto skaliku, – tai šuo, pasižymintis ypatinga uosle. Teigiama, kad pėdsakus šios veislės šunys gali užuosti net ir praėjus dvylikai dienų! Įdomu tai, kad bladhaundų uoslė yra net 2000 kartų stipresnė nei žmogaus. Būtent dėl šios priežasties bladhaundai neretai padeda policijai rasti be žinios dingusius asmenis. Dėl unikalios bladhaundų uoslės šie šunys dar senovėje buvo naudojami medžioklėje – bladhaundai padėdavo paprasčiau surasti sužeistus žvėris ir taip pat pagelbėdavo juos persekiojant. Šie šunys puikiai prisitaiko prie įvairių oro sąlygų o kalvotos vietovės jiems tikrai nėra kliūtis. Bladhaundai gali tapti ne tik puikiais talkininkais, bet taip pat ir ištikimais šeimos draugais – šie šunys labai vertina savo šeimininkus, ir už rūpestį atsidėkoja jiems begaline meile.

Veislės istorija

Šventojo Huberto skalikai buvo žinomi dar VII amžiuje. Tuo laikotarpiu bladhaundai buvo naudojami medžioklėje – ypatingai jautri uoslė leido sekti žvėrių pėdsakais, ir padėdavo rasti grobį. Senovėje šie šunys buvo vadinami „Sequsius“ , kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „paklusnus“. Šventojo Huberto laikais šie šunys padėdavo medžioti įvairius stambius žvėris – elnius, vilkus bei dideles kates. Kai 1066 metais normanai užkariavo Angliją, į šalį pateko ir šios veislės šunų. Nors šiuolaikiniai bladhaundai jau nebėra tokie patys, kokie buvo senovėje, tačiau Belgijoje jie vis dar vadinami Švento Huberto skalikais. Pirmą kartą parodose šios veislės šunys pasirodė 1871 metais Anglijoje.

Bladhaundas: išvaizda

Bladhaundai yra harmoningai sudėti šunys, turintys stiprius raumenis ir gerai išvystytą kaulų struktūrą. Jų kūnas yra stačiakampio formos, didingas, laikysena visada labai išraiškinga. Patinų ūgis siekia 64-72 cm, patelių – 58-66 cm (patinai sveria maždaug 46-54 kg, patelės – 40-48 kg). Bladhaundo galvą dengia elastinga ir plona oda, kuri sudaro gilias raukšles. Kaukolė ilga ir siaura, pakaušis ryškus. Akys vidutinio dydžio, šviesiai rudos arba tamsiai rudos spalvos. Ausys plonos ir švelnios, labai ilgos. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirklinis. Kaklas ilgas, raumeningas, susijungiantis su nuožulniais pečiais. Priekinės kojos stambių kaulų, tiesios. Šlaunys labai raumeningos. Uodega išaugusi aukštai, ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, prigludęs, gana šiurkštus, atsparus įvairioms oro sąlygoms. Galvą ir ausis dengiantys plaukai trumpi, labai minkšti ir švelnūs. Leistinos kailio spalvos: juoda ir rusva, raudonai ruda ir rusva, raudona.

Bladhaundas: charakteris

Bladhaundas yra gana ramus ir gero charakterio šuo, kuris labai mėgsta uostinėti. Būtent dėl šios priežasties bladhaundai geriausiai jaučiasi gyvendami nuosavame name – tokiu atveju šuo gali visą dieną tyrinėti aplinką. Namuose esantys kvapai labai greitai pabosta, todėl šuniui svarbu suteikti galimybę pažinti ir už namų durų esančią teritoriją. Dėl savo taikaus būdo bladhaundas neretai yra vadinamas džentelmenu, o jo balsas yra lyginamas su vargonų gaudimu. Jei namuose norite ramybės, šios veislės šunys – kaip tik jums, nes bladhaundai praktiškai neloja. Bladhaundai yra orūs ir protingi šunys, tačiau jie tiesiog negali pakęsti grubaus elgesio ar šiurkštaus tono. Šios veislės šunys sakomoms komandoms paklus tik tada, jei jūs... paprašysite, bet ne liepsite jas vykdyti. Būtina dar ankstyvame šuns amžiuje pasirūpinti socializacija ir dresūra. Svarbu žinoti, kad šiems šunims yra tinkami tik pozityvūs dresūros metodai, ir labai svarbu pasirūpinti tinkama motyvacija. Pernelyg grubus elgesys bladhaundą gali įžeisti ir tuomet visiškai prarasite savo autoritetą. Tinkamai socializuotas bladhaundas puikiai sutaria su vaikais ir su šunimis, tačiau kates ar kitus smulkesnius gyvūnus gali laikyti savo grobiu.

Bladhaundas: priežiūra

Nors genetinių ir paveldimų sutrikimų bladhaundai neturi, tačiau kartais pasitaiko alkūnių ir šlaunikaulių sąnarių displazijos atvejų. Šios veislės šunys yra gana sveiki, tačiau dažniausiai pasitaikančios ligos pažeidžia akis. Labai svarbu pasirūpinti, kad bladhaundo akių neapimtų infekcija ar uždegimas, todėl rekomenduojama akis reguliariai apžiūrėti, ir įvertinti jų būklę. Nukarusias ausis taip pat vertėtų pasaugoti – jas rekomenduojama pavalyti po kiekvieno valgio, arba pasirinkti spanieliams ir kitiems ilgaausiams šunims skirtus dubenėlius. Bladhaundai maistui tikrai nėra išrankūs, tačiau visada svarbu parinkti tinkamą, ir jį normuoti. Šios veislės šunys ne visada jaučia saiką, o tai gali lemti skrandžio išsiplėtimą bei antsvorio problemas. Nors bladhaundas atrodo gana lėtas ir ramus, tačiau nusiteikite, kad su juo lauke teks praleisti tikrai nemažai laiko (daugiau nei dvi valandas per dieną). Iki vienerių metų amžiaus šuniukų fizinį krūvį vertėtų riboti, nes pernelyg intensyvios treniruotės gali turėti neigiamos įtakos kaulų ir sąnarių vystymuisi. Jei bladhaundas bus išleidžiamas į nuosavą kiemą, įsitikinkite, kad jis yra tinkamai aptvertas, nes užuodęs grobį bladhaundas gali pabėgti. Užuodęs įdomų kvapą, bladhaundas būtinai norės surasti šaltinį, iš kurio jis sklinda. Kailio priežiūra nepareikalaus ypatingo dėmesio – pakanka kelis kartus per savaitę pašukuoti kailį, kad būtų pašalinami negyvi plaukai.