Australų aviganis pirmiausia sužavi savo išvaizda. Nors dažnai įspėjama, kad negalima spręsti apie knygą pagal jos viršelį, tačiau tuomet, kai kalbama apie australų aviganius, toks posakis nėra teisingas. Šios veislės šunys yra puikaus temperamento – jie yra draugiški žmonėms ir gyvūnams, yra labai prieraišūs ir lengvai dresuojami. Dėl savo aktyvumo ir noro dirbti australų aviganiai gali dalyvauti įvairiose šunų sporto varžybose, taip pat neretai tampa ir tarnybiniais šunimis. Žinoma, kiekvieno šeimininko pareiga – pasirūpinti šio augintinio socializacija bei dresūra.

Veislės istorija

Australų aviganis yra kilęs visai ne iš Australijos, kaip būtų galima pamanyti išgirdus veislės pavadinimą. Kinologų manymu, šie šunys yra kilę iš JAV, kur XVIII a. pab. – XIX a. pr. ganė dideles avių bandas, importuojamas iš Australijos. Šie šunys buvo labai vertinami rančų savininkų ir fermerių, nes ausiai puikiai susitvarkydavo su jiems patikėtomis užduotimis. Vėliau buvo siekiama dar labiau pagerinti šių talentingų šunų darbines savybes, todėl jie buvo kryžminami su kitais aviganiais. Teigiama, kad veisime buvo naudojami borderkoliai, koliai ir kiti aviganiai. Egzistuoja ir kita australų aviganių kilmės teorija – teigiama, kad jie yra kilę iš Ispanijos Baskų regiono. Kinologai daro prielaidą, kad šiuos šunis augino vietiniai piemenys. Vis dėlto, yra žinoma, kad dabartiniai australų aviganiai yra kilę būtent iš JAV. Didžiausio populiarumo australų aviganis sulaukė po Antrojo pasaulinio karo. 1966 metais Kalifornijoje buvo įkurta Tarptautinė Australų aviganių asociacija, o 1977 metais buvo patvirtintas šios veislės šunų standartas. FCI (Tarptautinė kinologų federacija) veislę užregistravo praėjus dar porai dešimtmečių – 1966-aisiais.

Australų aviganis: išvaizda

Australų aviganis yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera – maždaug 55 cm, svoris – apie 27 kg. Patelės kiek žemesnės ir smulkesnės – aukštis ties ketera siekia apie 50 cm, o svoris – maždaug 23 kg. Australų aviganių kūno ilgis yra šiek tiek didesnis už aukštį ties ketera. Kojos stiprios ir raumeningos, letenos ovalios, kompaktiškos. Kai šuo susidomėjęs ar susijaudinęs, jo ausys pakyla ir šiek tiek pakrypsta į priekį arba į šoną. Akys migdolo formos, gali būti mėlynos, geltonos arba rudos. Melsvo ar juodo marmuro spalvos aviganių akys gali būti ir su juodu apvadėliu. Dantys stambūs, balti, jų turi būti 42. Uodega tiesi, gana trumpa (nekerpama), turi būti ne ilgesnė nei 10 cm. Kailis vidutinio ilgio ir tankio, tiesus arba šiek tiek banguotas, gali būti įvairių spalvų: rausvai rudas, marmuriškas, taip pat gali būti su baltomis ar rudomis dėmėmis. Galvos, ausų ir priekinių kojų srityse kailis yra trumpas ir tiesus. Pavilnės tankis priklauso nuo sezono, žiemos metu australų aviganiai užsiaugina storą ir tankų pokailį.

Australų aviganis: charakteris

Australų aviganiai yra vieni protingiausių šunų, kuriuos labai paprasta dresuoti. Dažniausiai pakanka vos kelių komandos pakartojimų, kad šuo suprastų, ko iš jo tikimasi. Australų aviganiams labai patinka mokytis naujų dalykų, tačiau šeimininkas turi būti entuziastingas ir pakankamai motyvuojantis. Šios veislės šunys yra labai prieraišūs ir ištikimi, vertina visus savo šeimos narius. Australų aviganis noriai žaidžia su vaikais, sutaria su šunimis ir katėmis. Šių šunų ganymo instinktas yra labai stiprus, todėl lėtą šeimininką jie gali raginti grybštelėdami į blauzdą. Labai svarbu, kad australų aviganis gautų pakankamai fizinės bei protinės veiklos – nuobodžiaujantis augintinis tikrai susigalvos „pramogų“, kurios šeimininkui greičiausiai nepatiks. Australų aviganio lavinimas trunka visą gyvenimą, šios veislės šunys tikrai džiaugsis, jei galės užsiimti frisbiu (skraidančios lėkštės gaudymu), Agility (šunų vikrumo sportu) ar kita aktyvia veikla.

Australų aviganis: priežiūra

Australų aviganis yra gana sveika šunų veislė. Dažniausiai pasitaikančios sveikatos problemos – klubo bei alkūnės sąnario displazija ir akių ligos. Renkantis veislyną svarbu pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams, ir kokie jų rezultatai. Minėtomis ligomis sergantys šunys neturėtų būti veisiami, nes šie sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi. Australų aviganiai maistui nėra išrankūs, pavalgyti jie tikrai labai mėgsta ir ne visada jaučia saiką. Labai svarbu duodamo pašaro kiekį normuoti ir įsitikinti, kad parinkta mityba yra tikrai tinkama. Australų aviganiai yra labai aktyvūs šunys, todėl geriausia rinktis begrūdį sausą pašarą. Jei jo sudėtyje bus kviečių ar kitų grūdų, tai gali iššaukti hiperaktyvumą. Tuo atveju, jei energija nebus tinkamai nukreipiama, gali išsivystyti nervinis tikas (tai taip pat būdinga ir kitiems aktyviems šunims). Būsimi australų aviganių šeimininkai turi nusiteikti, kad plaukų namuose tikrai bus. Šios veislės šunys po truputį šeriasi ištisus metus, tačiau labiausiai – rudenį ir pavasarį (šiuo laikotarpiu šėrimasis yra tikrai labai gausus). Australų aviganio kailis turėtų būti šukuojamas kiekvieną dieną. Tokiu pat dažnumu teks siurbti ar šluoti namus. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina.

Bedlingtono terjeras…

Valų korgis pembrukas…

Ilgaplaukis kolis (Rough…

Bergamo aviganis…

Boseronas (Beauceron)

Pietų Rusijos aviganis…