Bergamo aviganiai yra labai sena šunų veislė, kuriai šiuo metu yra maždaug du tūkstančiai metų. Tai – labai savimi pasitikintys, stiprūs ir draugiški šunys, kurie noriai bendrauja su žmonėmis, tačiau ne visada sutaria su kitais gyvūnais. Bergamo aviganis yra protingas ir gana lengvai dresuojamas, todėl galite būti tikri, kad toks augintinis taps iš tiesų puikiu šeimos bičiuliu.

Veislės istorija

Maždaug prieš du tūkstančius metų finikiečiai į Europą atvežė ilgaplaukių aviganių. Spėjama, kad pirmiausia šie šunys pateko į Toskaną, o vėliau – ir į Bergamą. Kiek vėliau šie šunys išpopuliarėjo ne vien tik Italijoje, bet taip pat ir Prancūzijoje ir Ispanijoje. Šie šunys pasižymėjo puikiomis aviganių savybėmis – jiems buvo patikėtos net ir labai didelės avių bandos. Įdomu tai, kad šie šunys išmokdavo ganyti avis be jokio specialaus paruošimo, o tai tik dar kartą įrodo, kad Bergamo aviganiai yra labai sumanūs šunys. Žymiausia Bergamo aviganių veisėja yra laikoma italė dr. Maria Andreoli, kuri padėjo apsaugoti veislę nuo išnykimo, kai ji prarado savo populiarumą. Pirmieji Bergamo aviganiai JAV pasiekė 1990 metais, praėjus penkeriems metams čia buvo įkurtas pirmasis veislės mylėtojų klubas. Šiuo metu veislė yra gana reta.

Bergamo aviganis: išvaizda

Bergamo aviganis yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 60 cm, patelių – apie 56 cm. Patelės yra smulkesnės, jų svoris gali siekti 27-32 kg (patinų svoris – nuo 32 iki 38 kilogramų). Bergamo aviganių kūnas formuoja kvadratą, ketera yra aukšta ir gana ilga, kūno ilgis yra labai artimas šuns ūgiui. Snukis yra lygiai tokio paties ilgio, kaip ir kaukolė, galva atrodo didelė. Snukis apvalus, platus, žandikauliai labai gerai išvystyti, sąkandis žirkliškas. Ausys išaugusios aukštai, du trečdaliai ausų yra nulėpę. Akys paprastai yra rudos, tačiau gali būti ir kitų spalvų (priklausomai nuo kailio spalvos). Nosis juoda, šnervės atviros. Kojos stiprios ir raumeningos, letenos ovalios. Uodega ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti, kabanti. Kailis tankus, ilgas, šiurkštus, atrodantis gana netvarkingai. Galvos srityje kailis yra kiek mažiau susivėlęs, tačiau taip pat ilgas, dengiantis akis. Pavilnė trumpa, bet labai tanki. Kailis gali būti vientisai pilkos spalvos arba bet kokio atspalvio su pilkomis dėmėmis, leistina šviesiai ruda ar gelsvai ruda spalva, galimas ir visiškai juodas kailis. Balta spalva nėra pageidaujama, tačiau leistina, jei ji užima ne daugiau nei penktadalį kailio.

Bergamo aviganis: charakteris

Bergamo aviganis buvo išveistas ganyti gyvulius ir saugoti bandas, todėl šie šunys pasižymi budrumu, sargumu, drąsa ir energija. Nors Bergamo aviganiai gali tapti puikiais sargais, tačiau iš tiesų tai yra gana taikūs šunys. Su savo šeimininkais Bergamo aviganiai visada elgiasi labai švelniai, noriai bendrauja su vaikais. Nepažįstamieji Bergamo aviganiams pasitikėjimo nekelia, tačiau šios veislės šunys niekada nerodo agresijos. Su šunimis Bergamo aviganiai dažniausiai sutaria tikrai puikiai, tačiau šie šunys ne visada yra draugiški su katėmis ir kitais gyvūnais. Viena svarbiausių Bergamo aviganių savybių – smalsumas. Šie šunys visada nori dalyvauti šeimininkų veikloje, nuolatos stebi savo šeimos narius. Ankstyvame šuns amžiuje svarbu pasirūpinti socializacija bei dresūros pagrindais. Bergamo aviganiai yra labai imlūs dresūrai, todėl gali išmokti ne vien tik bendrojo paklusnumo komandų, bet taip pat ir įvairių triukų. Šie šunys gali būti naudojami ganyti avis, saugoti namus, ir t.t. Galite būti tikri, kad Bergamo aviganis puikiai susidoros su jam patikėtomis užduotimis!

Bergamo aviganis: priežiūra

Bergamo aviganiai yra sveika šunų veislė, genetinių susirgimų pasitaiko itin retai. Per ilgus Bergamo aviganių gyvavimo metus veislė pakito labai nedaug, o tai teigiamai atsiliepė ir šios veislės šunų sveikatai. Žinoma, visada yra svarbu skirti pakankamai dėmesio tinkamo veislyno pasirinkimui, nes tai padės užtikrinti, kad augintinis bus tikrai sveikas. Bergamo aviganis nėra lepus augintinis – tankus ir šiurkštus kailis jį saugo nuo lietaus ir šalčio. Išskirtiniu veislės bruožu laikomas Bergamo aviganio kailis, kuris atrodo taip, tarsi daugelį metų neprižiūrėto šuns. Bergamo aviganis turi būti maudomas maždaug du kartus per metus. Šukuoti rekomenduojama bent kartą per savaitę – nors susivėlusio kailio nepavyks paversti glotniu ir lygiu, tačiau šukuojant bus pašalinami negyvi plaukai. Net ir išmaudytų Bergamo aviganių kailis atrodo tarsi riebaluotas, tačiau tai yra visiškai normalu. Bergamo aviganiai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu duodamo pašaro kiekį normuoti (šie šunys ne visada jaučia saiką). Nutukimas gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus, todėl to geriausia išvengti. Bergamo aviganiams reikalingas gana didelis fizinis krūvis, šie šunys geriausiai jaučiasi gyvendami užmiestyje, kur visada turi galimybę išbėgti į kiemą. Nors kai kurie šunų mylėtojai Bergamo aviganius augina butuose, tačiau tai nėra pats protingiausias sprendimas – šios veislės šunys norėtų kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Lengvai perneša šaltą klimatą;

Trūkumai

• Nedraugiškas su kitais šunimis.