Akita Inu (angl. Akita Inu)

Akita Inu (amgl. Akita Inu)

 

Veislė: Akita Inu
Kilmės šalis: Japonija
Paskirtis: Namų, sarginis šuo
Spalvos:  Raudona, gelsvai ruda, balta, tigrinė, sezamo
Charakteris Ramus, meilus, protingas, sumanus, drąsus, ištikimas, nepaprastai atsidavęs savo šeimininkui, puikus sargas,  kartais užsispyręs ir mėgstantis dominuoti 
Ūgis:  61-71 cm
Svoris:  34-45 kg
Ilgaamžiškumas: 10-15 metų
Kiti pavadinimai:  Akita In, Japanese Akita, Japanese Akita Inu
Hipoalerginis:  Ne
Vados dydis:  7 - 8 šuniukai

Akita Inu – įspūdingos išvaizdos šunys, kurie Japonijoje laikomi nacionaline šunų veisle. Tai – labai sena šunų veislė, kuri bėgant metams turėjo daugybę paskirčių: akita inu šunys saugodavo imperatorius, dalyvaudavo šunų kautynėse, tempdavo roges, medžiodavo stambius žvėris, ir kt.. Japonijoje įprasta sergantiems bei susilaukusiems naujagimio siųsti šių šunų statulėles – tokiu būdu yra linkima sveikatos. Akita inu – tai veislė, kuri yra populiari visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tai yra protingi ir prieraišūs šunys, tačiau nėra tinkami pradedantiesiems šunų augintojams – netinkamai auklėjami akita inu šunys gali būti gana agresyvūs.

japonu akita inu 3

Veislės istorija

Prieš kelis šimtmečius Japonijos didikas buvo ištremtas į šiaurinę Japonijos salą Honsiu, kurioje žiemos yra labai šaltos ir sniegingos. Čia didikas iškėlė uždavinį išvesti tokį medžioklinį šunį, kuris būtų pakankamai didelis, stiprus ir atsparus šalčiams. Šitaip ir atsirado akita inu šunys. XVII-XVIII amžiuje šios veislės šunys buvo labai vertinami kaip įvairių stambių žvėrių, tokių kaip meškos ar šernai, medžiotojai. Šios veislės šunis galėjo auginti ne vien tik turtingieji, todėl akita inu šunys tapo itin populiarūs. Rūpinimasis akita inu šunimis buvo apgaubtas įvairiomis ceremonijomis, o aptarti šiems šunims buvo sukurtas net specialus žodynas! Nors šunų kautynės buvo gana populiari pramoga, 1908 metais jos buvo uždraustos. 1919 metais akita inu šunys buvo pripažinti Japonijos nacionaliniu turtu. Po Antrojo pasaulinio karo nemažai kariškių iš Japonijos akita inu veislės šunis parsivežė į Ameriką. Nuo to laiko akita inu šunys paplito ir JAV.

akita inu 2

Akita Inu: išvaizda

Akita Inu - tai gana didelis ir tvirtai sudėtas šuo. Patinai paprastai stambesni nei patelės. Patinų ūgis ties ketera – nuo 66 iki 71, patelės paprastai būna 61-66 cm ūgio. Šios veislės šunų svoris gali svyruoti nuo 34 iki 45 kilogramų. Tiesi, tvirta nugara, aukšta krūtinė. Tiesios, ilgos, stambių kaulų kojos. Galva proporcinga kūnui, plati kakta su negilia vagele. Snukis platus, kūgio formos. Nosis juodos spalvos, gana plati. Baltų akita inu nosys gali būti rudos spalvos. Ausys nedidelės, stačios, galiukai užapvalinti. Tamsios, mažos, gilios akys. Aukštai išaugusi uodega tankiai apžėlusi, susisukusi į spiralę ir užriesta ant nugaros, gana ilga (ištiesinta uodega siekia kulnus). Akita inu veislės šunys gali būti raudonos, gelsvai rudos, baltos, tigrinės ar sezamo spalvos. Kailis tiesus ir šiurkštus, pavilnė labai tanki ir švelni.

akita inu suniukai

Akita Inu: charakteris

Akita inu yra protingas, tačiau užsispyręs šuo, neretai mėgstantis dominuoti. Svarbi savalaikė socializacija ir dresūra nuo pat mažų dienų. Šios veislės šunys yra tinkami tik patyrusiems šunų augintojams, dresūra gali būti gana sudėtinga, nes šeimininkas turi būti gana griežtas ir nuoseklus. Akita inu greitai praranda susidomėjimą, tačiau kartą išmokytas tam tikrų komandų jas atsimena ir po daugelio metų. Jei šuo bus tinkamai dresuojamas, taps paklusnus ir santūrus, ištikimas ir atsidavęs savo šeimininkui.

Akita inu šunys yra laikomi puikiais sargais, Japonijoje šios veislės šunims kartais tenka ir „auklės“ vaidmuo – jie prižiūri vaikus. Jei šuo yra socializuotas, su vaikais sutaria puikiai, taip pat ir su namuose esančiais gyvūnais. Akita inu yra laikomi puikiais šeimos šunimis, kurie tiesiog dievina žmonių draugiją.

Svarbu užtikrinti pakankamą šių šunų fizinį krūvį, nes priešingu atveju akita inu siaus namuose. Išsilakstęs šuo namuose paprastai būna ramus ir santūrus. Akita inu be reikalo neloja, tačiau skleidžia įvairius garsus. Šios veislės šunys negali būti auginami pririšti prie būdos.

japonu akita inu

Akita Inu: priežiūra

Svarbu pasirinkti patikimą veislyną. Nors tai yra gana sveika šunų veislė, tačiau pasitaiko ir įvairių susirgimų. Besivystant gali pasireikšti šlaunikaulio displazija, progresuojanti tinklainės atrofija, galimi kraujo krešėjimo sutrikimai, skydliaukės ligos, taip pat nėra retos ir autoimuninės ligos. Būsimi šuniukų tėvai yra privalomai tikrinami dėl šlaunikaulio displazijos – šį susirgimą turintys šunys negali būti veisiami.

Akita inu šunys nėra labai aktyvūs namuose, tačiau lauke jiems reikia pakankamai išsikrauti. Šios veislės šunims yra reikalinga reguliari mankšta – šuo turi būti vedamas į ilgus pasivaikščiojimus, jiems nepakanka vien tik palakstyti aptvertoje teritorijoje. Akita-inu negali pakęsti teritorijos ribojimo, todėl šios veislės šunys negali būti visą laiką aptverti ar pririšti.

Tankų akita-inu kailį reikia šukuoti kasdien, esant reikalui kailį pavalyti. Maudyti šios veislės šunis reikėtų labai saikingai. Dažnos maudynės pašalina apsauginį kailio riebalų sluoksnį, todėl to reikėtų vengti. Be to, tankus šių šunų kailis labai ilgai džiūsta. Nors gali atrodyti priešingai, tačiau akita-inu kailis smarkiai nesusitepa – nudžiūvęs purvas paprasčiausiai nubyra. Akita inu šunys gausiausiai šeriasi du kartus į metus. Šios veislės augintiniai paprastai išgyvena maždaug 10-15 metų.

Akita-inu labiausiai tinka tiems žmonės, kurie anksčiau jau yra auginę šunis ir yra susidūrę su šunų dresūra. Tai nėra tinkamas augintinis pasyviems žmonėms – šios veislės šunys jausis prastai, jei nebus pakankamai ilgai vedžiojami, ar jų teritorija bus smarkiai apribota. Nėra labai svarbu, kur akita-inu bus auginamas – bute ar nuosavame name. Šuo, gavęs pakankamą fizinį krūvį, namuose bus gana „kompaktiškas“, nes visą laiką paprasčiausiai miegos.

akita inu suniukai 3

Privalumai

  • Geras sarginis šuo, uoliai ginantis savo teritoriją nuo įsbrovėlių;
  • Mažai loja, tačiau leidžia įvairius garsus.;

Trūkumai

  • Reikalauja dėmesio ir fizinės veiklos;
  • Mėgsta dominuoti ir yra užsispyrę, todėl sunkiau dresuojami. Tačiau idėjus šiek tiek kantrybės ir meilės, greitai supranta ko iš jų norima;
  • Jei nuo mažens nemokyti kitaip, gali būti agresyvūs kitų šunų atžvilgiu.

Rekomenduojami video

Draudžiama PatarimuPasaulis.lt skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur be raštiško sutikimo, o jeigu sutikimas gautas, būtina nurodyti PatarimuPasaulis.lt šaltinį su aktyvia nuoroda į jį.