Garbanotasis retriveris – labai elegantiškas, sumanus ir stiprus šuo. Išskirtinis šios veislės šunų bruožas – garbanotas kailis, dengiantis visą šuns kūną. Dėl tokio neįprasto kailio garbanotieji retriveriai kartais palaikomi didžiaisiais pudeliais – turime sutikti, kad panašumų tikrai yra. Vis dėlto, garbanotojo retriverio kailis užauga tik iki tokio ilgio, kad priglustų prie kūno, be to, garbanotųjų retriverių kailio priežiūra yra kur kas paprastesnė – reikalingas  procedūras galima atlikti namuose.

Taip pat skaitykite:

24340

Niūfaundlendas (Newfoundland)

45886

Berno Zenenhundas (Bernese Mountain Dog)

Veislės istorija 

Garbanotasis retriveris – seniausia anglų retriverių veislė. Jau VII amžiuje garbanotieji retriveriai buvo itin vertinami dėl puikios uoslės ir sugebėjimų iš vandens atnešti nušautą grobį. Spėjama, kad garbanotųjų retriverių protėviai – šv. Džonso šunys, kurie buvo atgabenti iš Niūfaundlendo salos. Šv. Džonso šunys buvo kryžminami su pointeriais, seteriais, pudeliais ir airių vandens spanieliais. Būtent iš pudelių ir vandens spanielių garbanotieji retriveriai galėjo paveldėti garbanotą kailį. Garbanotieji retriveriai pirmą kartą parodoje pasirodė 1863 metais. Britų salose dvidešimtojo amžiaus pradžioje ši šunų veislė buvo itin populiari – kiekvienas medžiotojas ir miškininkas augino bent po vieną šios veislės šunį. Garbanotieji retriveriai buvo vertinami ne tik kaip puikūs pagalbininkai medžioklėje, bet taip pat ir kaip sargai, saugantys namų teritoriją. Dėl pomėgio pliuškentis vandenyje garbanotieji retriveriai neretai tapdavo ir žvejų palydovais – šios veislės šunys pagelbėdavo traukiant tinklus iš vandens. Šiuo metu veislė nėra labai populiari – Europoje, Naujoje Zelandijoje ir Australijoje užregistruota po 2000 šios veislės šunų,  Šiaurės Amerikoje – apie 1000. Į Lietuvą pirmieji garbanotieji retriveriai buvo atvežti 2007 metais, pirmasis šių šunų veislynas gyvuoja iki šiol.

Garbanotasis retriveris: išvaizda

Garbanotasis retriveris yra gana aukštas šuo: patinų ūgis ties ketera siekia 64-69 cm, patelių – nuo 58 iki 64 cm. Patinų svoris gali varijuoti nuo 32 iki 41 kg, patelių – nuo 23 iki 32 kg. Garbanotojo retriverio kūno ilgis yra šiek tiek didesnis nei aukštis ties ketera, nugara tiesi, krūtinės ląstos dalis iškili, šonai šiek tiek įdubę. Pečiai raumeningi, priekinės kojos tiesios ir tvirtos. Užpakalinės letenos tvirtos ir raumeningos, kulkšnys palinkusios. Pėdos apskritos, pirštai išriesti. Uodega ilga, siekianti kulkšnis. Galva pleišto formos, proporcinga kūnui. Priekinė snukio dalis ir kaukolė vienodo ilgio. Akys didelės, ovalo formos, tamsiai rudos (jei kailis juodas), arba rudos (jei kailis vadinamojo kepenų atspalvio). Ausys gana nedidelės, šiek tiek aukščiau akių lygio, prigludusios. Žandikauliai stiprūs, sąkandis žirkliškas. Kaklas stiprus, vidutinio ilgio, šiek tiek lenktas. Kailis tankus, smulkiai garbanotas nuo pakaušio iki uodegos galiuko, prigludęs. Leistinos kailio spalvos: juoda arba kepenų atspalvio ruda. Pavilnės garbanotieji retriveriai neturi.

Taip pat skaitykite:

18883

Lygiaplaukis retriveris (Flat-Coated Retriever)

9720

Azavakas (Azawakh)

Garbanotasis retriveris: charakteris

Garbanotieji retriveriai – puikūs šeimos bičiuliai, labai atsidavę savo šeimininkams, mylintys vaikus. Garbanotiesiems retriveriams būdingas ramus temperamentas, šie šunys namuose nekrečia pernelyg daug išdaigų. Greitai perpranta, ko iš jų tikisi šeimininkai, jei dresūra užsiimama nuo šuns
mažumės, galima pasiekti tikrai puikių rezultatų. Su nepažįstamaisiais garbanotasis retriveris neskuba bičiuliautis, tačiau nerodo agresijos. Šios veislės šunys loja gana retai. Garbanotieji retriveriai gali būti puikūs pagalbininkai medžioklėje, taip pat noriai užsiima įvairia sportine veikla. Garbanotasis retriveris gali būti ne tik puikus šeimos bičiulis, bet taip pat ir puikus sportininkas, kuriam gali puikiai sektis šunų vikrumo, paklusnumo varžybose ar kitoje veikloje. Jei šuo namuose nuobodžiaus, gali užsiimti destruktyvia veikla (pavyzdžiui, įvairių daiktų niokojimu), todėl svarbu pasirūpinti, kad garbanotasis retriveris išsikrautų ne tik fiziškai, bet taip pat ir protiškai.

Garbanotasis retriveris: priežiūra

Nors garbanotojo retriverio kailis atrodo tikrai labai puošniai, tačiau jo priežiūra nėra sudėtinga. Šių šunų kailio net nereikia šukuoti! Be to, kailis neturi pavilnės, šeriasi negausiai. Garbanotieji retriveriai yra gana sveika šunų veislė, tačiau renkantis veislyną visada svarbu pasidomėti, kokia yra tėvų sveikatos istorija ir kokie tyrimai buvo atlikti. Mažus šuniukus būtina kuo anksčiau socializuoti – tam tikrais dalykais pasirūpina patys veisėjai, tačiau šeimininkai turi tęsti pradėtą darbą. Dresūrą galima pradėti gana anksti – trijų mėnesių šuniukas jau gali išmokti pagrindines komandas. Jei vėliau norėsite išbandyti kokį nors šunų sportą, garbanotasis retriveris tikrai apsidžiaugs! Šios veislės šunys yra gana imlūs, nesunkiai pasiduoda dresūrai, todėl naujų dalykų išmoksta labai greitai. Garbanotieji retriveriai gali būti auginami nuosavame name arba bute – svarbiausia pasirūpinti pakankamu augintinio fiziniu aktyvumu. Garbanotajam retriveriui tikrai patiks netoli namų esantis vandens telkinys ar galimybė ten dažnai nuvykti – išvilioti iš vandens šiuos šunis gali būti tikrai sudėtinga. Maudyti naudojant šampūną garbanotąjį retriverį reikėtų kuo rečiau – tik tada, kai tai yra būtina. Kasdienė garbanotojo retriverio priežiūra tikrai nėra sudėtinga. Svarbu užtikrinti visavertę šuns mitybą, duodamą pašarą normuoti, kad augintinis nepradėtų tukti. Taip pat patartina kas mėnesį patrumpinti nagus, jei reikia, šiek tiek pakirpti kailį, kas šis atrodytų tvarkingiau. Kas savaitę apžiūrėkite ausis, įvertinkite, ar nėra uždegimo. 

Taip pat skaitykite:

9276

Toza (Tosa Inu)

15917

Faraonų šuo (Pharaoh Hound)