Anglų mastifas – labai didelis ir masyvus šuo. Stambiausiu pasaulio šunimi yra laikomas būtent šios veislės individas – šuo Herkulis, kuris 2001 metais pateko į Gineso rekordų knygą. Šio anglų mastifo kaklo apimtis siekė 96,5 cm, o svoris – net 128 kilogramus! Šie įspūdingos išvaizdos šunys yra geraširdžiai ir paklusnūs.

Anglų mastifas labai vertina žmonių kompaniją, todėl puikiai sutaria su visais šeimos nariais, taip pat ir vaikais. Žinoma, šuns charakteris visada priklauso ir nuo to, kaip augintinis yra auklėjamas, tačiau tam tikros potencialios charakterio savybės yra įgimtos.

Veislės istorija

Anglų mastifų protėviais yra laikomi molosų šunys, kurie garsėjo kaip romėnų karių palydovai. Šarvuoti šunys mūšiuose grumdavosi dar aršiau nei kariai, todėl padėdavo lengviau nugalėti priešus. Šie šunys taip pat buvo naudojami ir pramogai – amfiteatruose, kuriuose susirinkdavo gausybė žiūrovų, grumdavosi su įvairiais žvėrimis. Cezariui, 55-aisiais metais įsiveržusiam į Britaniją, taip pat teko atlaikyti mastifus, kovojančius su šeimininkais. Vėliau Cezaris šių šunų parsigabeno į Romą, kurios arenose mastifai grūmėsi su kitais šunimis, taip pat ir su lokiais, tigrais ar gladiatoriais. Ilgainiui mastifai išpopuliarėjo Anglijoje ir JAV. Kai kovos su žvėrimis buvo uždraustos, mastifai buvo auginami turto ir šeimininkų apsaugai. Dėl sumažėjusio veislės populiarumo 1872 metais Anglijoje buvo siekiama išsaugoti veislę, todėl buvo įkurtas senųjų anglų mastifų klubas.

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje šių šunų išvaizda šiek tiek pakito, tačiau vis dar skyrėsi nuo dabartinių anglų mastifų. Po Antrojo pasaulinio karo ši šunų veislė buvo praktiškai išnykusi (kai kurie kinologai teigia, kad veislė buvo išnykusi visiškai). Veislės atgaivinimo periodu yra laikomas ketvirtasis dvidešimtojo amžiaus dešimtmetis.

Anglų mastifas: išvaizda

Minimalus patinų ūgis ties ketera – 76 cm, patelių – 68 cm. Patelės sveria 54-77 kg, patinai – 73-100 kg. Anglų mastifų galva yra masyvi ir plati, akys vidutinio dydžio, tamsios, nutolusios viena nuo kitos. Ausys trikampio formos, nukarusios, užapvalintais galiukais. Žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkliškas. Kaklas raumeningas ir tvirtas, vidutinio ilgio. Nugara raumeninga, krūtinės ląsta plati, apvaloka. Šonkauliai išlenkti, pilvas įtrauktas. Kojos stiprios ir tiesios, nutolusios viena nuo kitos. Pėdos didelės, apvalios, nagai juodos spalvos. Uodega išaugusi vidutiniame aukštyje, paprastai siekia kulkšnis (gali būti ir dar ilgesnė), į galą siaurėjanti.

Anglų mastifo kailis vidutinio ilgio, tiesus ir šiurkštus. Pavilnė trumpa ir tanki. Kailio spalva gali būti abrikosinė, geltonai ruda arba marga. Ausys, nasrai ir nosis turi būti tamsios spalvos. Ant krūtinės leistini nedideli baltos spalvos lopinėliai.

Anglų mastifas: charakteris

Šio milžino viduje slypi meilus ir geraširdis šunytis, kuriam būtinas nuolatinis bendravimas su žmonėmis. Anglų mastifai puikiai sutaria ir su suaugusiais, ir su vaikais. Su kitais šunimis anglų mastifai gali būti karingi, todėl būtina ankstyva socializacija ir dresūra.

Pradėti lankyti dresūros pamokas rekomenduojama gana anksti – dar iki tol, kol šuniui sueis pusė metų. Anglų mastifai yra labai nuovokūs šunys, kurie greitai perpranta, ko iš jų tikisi šeimininkai. Pagrindines paklusnumo komandas anglų mastifai išmoksta gana greitai.

Į nepažįstamuosius šios veislės šunys žvelgia nepatikliai, todėl gali būti puikiais sargais. Juokauti su anglų mastifais – nevalia, nes įpykę gali būti labai pavojingi (nereikėtų pamiršti, koks yra vidutinis šių šunų svoris..) Pajutę pavojų, reaguoja žaibiškai. Prie savo šeimininkų anglų mastifai labai prisiriša, dievina vaikus, su jais paprastai būna kantrūs.

Anglų mastifas: priežiūra

Anglų mastifai yra gana sveika šunų veislė. Kartais šios veislės šunims pasireiškia klubo sąnario displazija, todėl renkantis veislyną svarbu pasidomėti, ar šuniukų tėvams buvo atlikti reikalingi tyrimai. Anglų mastifai yra labai dideli šunys, kuriems vystantis svarbu apsaugoti nuo galimų traumų – šuniukams gali būti pavojinga šokinėti per kliūtis, lipti laiptais, gaudyti numetamus daiktus, ir t.t.

Svarbu pasirūpinti tinkama augintinio mityba – maisto tokiam augintiniui reikės tikrai daug, tačiau tai nereiškia, kad šunį galima šerti maisto atliekamos ar pigiausiu maistu iš prekybos centro. Žinoma, tinkama šuns mityba tikrai pareikalaus nemažų išlaidų. Anglų mastifams, kaip ir kitiems didelių veislių šunims, fizinis aktyvumas po valgio gali būti labai pavojingas. Geriausia šunį šerti po pasivaikščiojimų lauke – tai padės išvengti galimo skrandžio apsivertimo. Šerti tokį augintinį rekomenduojama tris (ar bent du) kartus per dieną. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad augintinis nenutuktų, todėl maistą normuokite.

Reikalingas vidutinis fizinis aktyvumas – anglų mastifai tikrai neatsisakys ilgo pasivaikščiojimo ar bėgiojimo.

Kailis nereikalauja ypatingos priežiūros – anglų mastifai šeriasi vidutiniškai. Rekomenduojama šukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti anglų mastifus reikėtų saikingai, prie maudynių rekomenduojama pratinti dar nuo mažumės. Kas savaitę patikrinkite augintinio ausis, maždaug kas mėnesį pakirpkite nagus.

Nors anglų mastifai gali gyventi ir bute, tačiau svarbu įvertinti, kad toks augintinis namuose užims tikrai nemažai vietos. Anglų mastifas namuose paprastai būna gana ramus. 

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Lengvai perneša karštą ir šaltą klimatą.

Trūkumai

• Nemažos išlaidos maistui.