Bedlingtono terjeras buvo išveistas medžioti įvairius žvėrelius – ūdras, lapes, žiurkes, ir t.t. Nors šios veislės šunų medžioklės instinktas yra išlikęs iki šių dienų, tačiau dabar jie dažniau auginami kaip namų kompanionai. Simpatiškos išvaizdos Bedlingtono terjeras pelno daugybės žmonių simpatijas – šie šunys šiek tiek primena ėriukus. Vis dėlto, išvaizda apgaulinga – Bedlingtono terjerai yra labai greiti ir didelio fizinio krūvio reikalaujantys šunys, kurie yra tinkami tik aktyviems žmonėms, turintiems pakankamai laisvo laiko. Tai yra labai prieraišūs augintiniai, kuriems sunku pakelti vienatvę, tačiau tikrai lengva prisitaikyti kelionių metu.

Veislės istorija

Bedlingtono terjerai yra kilę iš šiaurinės Anglijos dalies, Nortumberlendo miestelio. Pirminė šios veislės šunų paskirtis buvo smulkių žvėrelių medžioklė – Bedlingtono terjerai medžiojo žiurkes, lapes bei ūdras. Spėjama, kad šios veislės šunų protėviai – rotberiterjerai, kurie buvo trumpesnių kojų ir stambesni. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje rotberiterjerai buvo kryžminami su vipetais, dendi-dinmontais. Didelė tikimybė, kad veisime taip pat buvo naudojami ir pudeliai. Išvesta šunų veislė pasižymėjo drąsa, ištverme ir neįtikėtinu greičiu. Bėgant metams veislė buvo ir toliau tobulinama, ir per ilgus metus bedlingtonai tapo dekoratyvine veisle.

Pirmasis šios veislės šunų standartas buvo aprašytas 1877 metais – tuo laikotarpiu Bedlingtono terjerai jau dalyvaudavo šunų parodose. Amerikos kinologų draugija šią veislę pripažino 1886 metais. Lietuvoje ši veislė nėra labai populiari, tačiau galima rasti Bedlingtono terjerų veislynų.

Bedlingtono terjeras: išvaizda

Bedlingtono terjerų ūgis ties ketera siekia maždaug 41 cm, o svoris gali svyruoti nuo 8 iki 10 kilogramų. Šios veislės šunų kūnas yra raumeningas ir lankstus, kūno ilgis yra šiek tiek didesnis nei aukštis ties ketera. Kojos ilgos, galinės šiek tiek ilgesnės už priekines. Galva kriaušės formos, kiek primena ėriuko galvą, padengta šilkiniu kailio sluoksniu, kuris turėtų būti beveik baltos spalvos. Ausys išaugusios žemai, pailgos, krentančios ant skruostų. Uodega gana ilga, ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti. Akys nedidelės, trikampio formos, spalva priklauso nuo kailio spalvos: melsvo kailio šunų akys rudos, raudonai rudos ar smėlio spalvos kailio šunų akys riešuto spalvos. Bedlingtono terjero kūną dengia stori ir purūs plaukai, primenantys pūkus. Galvos ir snukio srityse plaukai yra linkę garbanotis. Leistinos kailio spalvos: mėlyna, raudonai ruda, smėlio spalva. Bedlingtono terjerų kailis yra laikomas hipoalerginiu, nes jis nesišeria.

Bedlingtono terjeras: charakteris

Bedlingtono terjeras yra labai judrus šuo, reikalaujantis daug fizinės veiklos. Šios veislės šunys dievina lakstymą be pavadėlio ir žaidimus su kamuoliuku. Jei lauke praleidžiama pakankamai laiko, namuose Bedlingtono terjerai paprastai būna ramūs. Šios veislės šunys yra puikūs vaikų bičiuliai, tačiau su gyvūnais Bedlingtono terjeras sutaria ne visada. Jei norite, kad nekiltų problemų sutariant su kitais augintiniais, šios veislės šunims yra būtina ankstyva socializacija.

Bedlingtono terjerai yra gana lengvai dresuojami šunys, kurie noriai vykdo šeimininko komandas. Tai gali būti ir puikūs sportiniai šunys – juos gali sudominti „Agility“, „Obedience“, „Pitch and Go“ ar kitas šunų sportas. Bedlingtono terjeras paprastai išsirenka vieną šeimininką, kurį laiko savo autoritetu, tačiau labai prisiriša prie visų šeimos narių. Nepažįstamieji šios veislės šunims pasitikėjimo nekelia, todėl bedlingtonai yra laikomi puikiais sargais. Vis dėlto, jei šeimininkas į namus įleis svečių, šuo į juos reaguos draugiškai.

Bedlingtono terjerai puikiai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų – jie gali gyventi ir mieste, ir kaime. Svarbiausia yra tik tai, kad šuo turėtų galimybę pakankamai išsilakstyti.

Bedlingtono terjeras: priežiūra

Bedlingtono terjerai yra ilgaamžiai šunys, kurių gyvenimo trukmė siekia 13-15 metų. Vis dėlto, yra keletas paveldimų sveikatos sutrikimų – tai vario toksikozė, artezija (užakimas), taip pat ir distichiazė (dvigubos blakstienos). Svarbu pakankamai dėmesio skirti tinkamo veislyno pasirinkimui – atsakingi veisėjai reproduktoriams atlieka reikalingus sveikatos tyrimus, todėl būdingų paveldimų ligų galima išvengti.

Bedlingtono terjerai yra ištvermingi šunys, kurie puikiai prisitaiko prie klimato sąlygų. Šaltos žiemos šios veislės šunims nėra baisios, nes jie lengvai perneša tokį klimatą.

Bedlingtono terjerai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė.

Didelio dėmesio pareikalaus šios veislės šunų fizinis aktyvumas – kasdieniai pasivaikščiojimai turėtų trukti bent 40-60 minučių, taip pat reikėtų pasirūpinti ir protiniu augintinio lavinimu. Jei augintinis nuobodžiaus, jis gali užsiimti destruktyvia veikla, kurios nepageidauja nė vienas šunų augintojas.

Nors Bedlingtono terjerų kailis atrodo minkštas ir šilkinis, tačiau tai turi savo kainą: šios veislės šunys kas kelis mėnesius turi būti kerpami (tam geriausia rinktis profesionalią kirpyklą). Bedlingtono terjerai praktiškai nesišeria – negyvi plaukai įstringa tankiame kailyje, nenubyra. Būtent dėl to svarbu pakankamai dažnai šunį šukuoti – to neatliekant kailis ims veltis ir atrodys netvarkingai. Kasdieniam šukavimui reikėtų rinktis pakankamai kietą šepetį. Bedlingtono terjerų negalima dažnai maudyti, nes kailis praras savo tankumą.