Etnos čirnekas – tai nedidelis skalikų tipo šuo, kuris neretai vadinamas Sicilijos kurtu. Daugiausia šie šunys paplitę Sicilijoje, ypatingai aplink ugnikalnį Etną. Tai yra viena iš nedaugelio senųjų šunų veislių, kurios labai nedaug paveiktos žmogaus. Būtent dėl šios priežasties Etnos čirnekas yra labai atspari ir ilgaamžė šunų veislė, kuriai nėra būdingos jokios paveldimos ligos.

Veislės istorija

Etnos čirnekai į Siciliją pateko prieš maždaug 3000 metų. Rastose 500-300 m. pr. Kr. laikotarpio monetose yra vaizduojami labai panašūs šunys, todėl galima daryti prielaidas, kad tuomet šie šunys jau gyveno Sicilijos apylinkėse. Kai kuriuose Sicilijos regionuose Etnos čirnekams tekdavo religinis vaidmuo – legendos pasakoja, kad šie šunys saugojo Dionizo šventyklą ir turėjo gebėjimą atpažinti dievus ir netikinčius asmenis. Pasakojama, kad šie šunys medžiodavo šalia Etnos ugnikalnio ant sustingusios vulkaninės lavos ir į šventyklą lydėdavo piligrimus. Etnos čirnekai buvo vadinami „Cao cirenaico“ – rašytiniuose šaltiniuose toks pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1533 metais. Iki 1932 metų Etnos čirnekai nebuvo žinomi už Sicilijos ribų, tačiau tais metais pasirodė Maurizio Migneco straipsnis apie šiuos Sicilijos šunis. Tuo metu didžiąją dalį šios veislės atstovų augino valstiečiai, ir niekam nebuvo kilusi mintis užsiimti kruopščia Etnos čirnekų selekcija. Vis dėlto, šie šunys sulaukė baronienės Agatos Paternó Castello susidomėjimo – ji keliavo po Siciliją ir ieškojo geriausių šios veislės atstovų. Baronienė Etnos čirnekus veisė 26 metus iki pat savo mirties. 1939 metais buvo sudarytas pirmasis Etnos čirnekų standartas, o oficialaus pripažinimo veislė sulaukė praėjus vos vieneriems metams. Pirmuoju Italijoje organizuotų parodų čempionu Etnos čirnekas tapo 1952 metais (tai buvo Agatos Paternó Castello veisimo šuo). 1989 metais Etnos čirnekų standartas buvo atnaujintas. Iki šių dienų Etnos čirnekai dalyvauja Prancūzijoje, Suomijoje ir JAV organizuojamose šunų lenktynėse, kuriose neretai skina laurus.

Etnos čirnekas: išvaizda

Etnos čirnekas yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis siekia 43-51 cm, o svoris gali svyruoti nuo 8 iki 13 kilogramų. Iš pirmo žvilgsnio Etnos čirnekas labai primena faraonų šunis, tačiau įsižiūrėjus įdėmiau galima pastebėti tikrai nemažai skirtumų (šie šunys skiriasi ūgiu, kūno forma, taip pat jie turi skirtingas ausis bei ne tokias pat uodegas). Etnos čirnekui yra būdinga kvadratinė kūno forma, grakštumas ir elegancija. Šios veislės šunys turi ilgas galūnes, stačia ausis ir gana didelę nosį. Galva yra proporcinga kūnui, kaukolės plotis turi būti ne didesnis nei pusė galvos ilgio. Skruostai plokšti, lūpos plonos, prigludusios, sąkandis gali būti lygus arba žirklinis. Akys gana nedidelės, ovalo formos, šiek tiek įkypos, spalva dera prie kailio spalvos. Ausys didelės, arti viena kitos, laikomos pakeltos. Etnos čirnekų kaklas turi būti tokio pat ilgio kaip ir galva, stiprus ir raumeningas. Krūtinė gili, beveik siekianti alkūnes, šonkauliai apvalūs, gana gerai išreikšti. Uodega išaugusi žemai, siekianti kulkšnis, link galo nežymiai siaurėjanti. Galvos, ausų ir kojų srityse kailis yra trumpas, likusias kūno vietas dengiantis kailis yra pusilgis, glotnus. Leistinos spalvos: įvairių atspalvių rusva, gelsvai rusva ir riešutinė. Ant kailio gali būti nelabai pastebimų baltų žymių.