Ibisos šunys gana dažai naudojami triušių medžioklei be šautuvų – teigiama, kad šios veislės šunys gali sumedžioti net iki tūkstančio triušių per dieną! Ibisos šuo labai vertinamas dėl to, kad gali atnešti gyvą, nesužeistą gyvūną. Šios veislės šunų juslės yra labai gerai išvystytos, todėl medžioklė galima ne tik dieną, bet taip pat ir naktį. Ibisos šunims yra būdinga gera koordinacija – šios veislės atstovai puikiai orientuojasi ir labai miškingose vietovėse. Įveikti kliūtis Ibisos šunims – vienas juokas! Nemedžiojantys Ibisos šunys puikiai pasirodo įvairiose šunų sporto rungtyse.

Veislės istorija

Ibisos šunys yra kildinami iš Balearų salų (Formenteros, Minorkos, Ibisos ir Maljorkos). Teigiama, kad šiai veislei galėtų būti maždaug 6000 metų ar net dar daugiau. Ši veislė buvo žinoma dar faraonų laikais, nes Ibisos šunų atvaizdai randami ant faraonų kapų. Vienas geriausiai žinomų atvaizdų – tai šuo Anubis. Per daugybę metų veislė praktiškai nepakito – iki šių dienų Ibisos šunys atrodo praktiškai taip pat, kaip ir prieš kelis tūkstantmečius metų. Spėjama, kad į Balearų salas Ibisos šunis galėjo nugabenti finikiečiai, kartaginiečiai ir romėnai. Vis dėlto, neseniai mokslininkai tyrė 85 šunų veislių DNR ir nustatė, kad Ibisos šunys tėra panašūs į faraonų kapuose vaizduotus šunis – iš tiesų tai yra naujesnė šunų veislė, susiformavusi iš dabartinių šunų veislių. Teigiama, kad tyrimų rezultatų tikslumas – 99 procentų, tad išlieka tikimybė (kad ir labai nedidelė), kad tai vis dėlto yra pirmykštė šunų veislė. Iki šių dienų Ibisos šunys yra priskiriami primityvaus tipo šunų kategorijai.

Ibisos šuo: išvaizda

Ibisos šunys – aukšti ir grakštūs, jų ūgis ties ketera nėra labai griežtai vertinamas. Paprastai patinų ūgis siekia 66-72 cm, patelių – nuo 60 iki 67 cm. Svoris paprastai siekia 20-25 kg. Ibisos šuns galva ilga ir grakšti, pakaušis plokščias ir smulkus. Nosis kūno spalvos, lūpos plonos, prigludusios. Sąkandis žirkliškas. Akys įkypos, nedidelės, gintaro spalvos (spalva gali būti šviesesnė ar tamsesnė, tai visada priklauso nuo kailio spalvos). Ausys didelės, paslankios (kai šuo susidomėjęs, ausys nukreiptos atgal). Kaklas šiek tiek išlenktas, raumeningas. Nugara tiesi, pilvas įtrauktas, juosmuo vidutinio pločio, tvirtas. Uodega ilga, išaugusi žemai. Kailis trumpas, prigludęs, gali būti gana švelnus arba šiurkštus. Galvą ir ausis dengiantys plaukai yra kiek trumpesni nei kitose kūno vietose, o dengiantys užpakalinę šlaunų pusę ir apatinę uodegos dalį – ilgesni. Pageidautinos kailio spalvos: balta, gelsvai ruda, gelsvai ruda su balta, rausvai ruda, rausvai ruda su balta.