Ibisos šuo (Podenco Ibicenco)

Veislė:	Ibisos šuo
Kilmės šalis:	Balearų salos
Paskirtis:	Namų šuo, medžioklinis šuo
Spalvos:	Balta, gelsvai ruda, gelsvai ruda su balta, rausvai ruda, rausvai ruda su balta
Charakteris	Švelnus, meilus, ir prieraišus šeimininkui, tačiau gali būti nedraugiškas su svetimais žmonėmis. Aktyvus, sunkiai pasiduodantis dresūrai
Ūgis:	60-72 cm
Svoris:	20-25 kg
Ilgaamžiškumas:	12-14 metų
Kiti pavadinimai:	Podenco Ibicenco
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:	6-7 šuniukai

Ibisos šunys gana dažai naudojami triušių medžioklei be šautuvų – teigiama, kad šios veislės šunys gali sumedžioti net iki tūkstančio triušių per dieną! Ibisos šuo labai vertinamas dėl to, kad gali atnešti gyvą, nesužeistą gyvūną. Šios veislės šunų juslės yra labai gerai išvystytos, todėl medžioklė galima ne tik dieną, bet taip pat ir naktį. Ibisos šunims yra būdinga gera koordinacija – šios veislės atstovai puikiai orientuojasi ir labai miškingose vietovėse. Įveikti kliūtis Ibisos šunims – vienas juokas! Nemedžiojantys Ibisos šunys puikiai pasirodo įvairiose šunų sporto rungtyse.

Veislės istorija

Ibisos šunys yra kildinami iš Balearų salų (Formenteros, Minorkos, Ibisos ir Maljorkos). Teigiama, kad šiai veislei galėtų būti maždaug 6000 metų ar net dar daugiau. Ši veislė buvo žinoma dar faraonų laikais, nes Ibisos šunų atvaizdai randami ant faraonų kapų. Vienas geriausiai žinomų atvaizdų – tai šuo Anubis. Per daugybę metų veislė praktiškai nepakito – iki šių dienų Ibisos šunys atrodo praktiškai taip pat, kaip ir prieš kelis tūkstantmečius metų. Spėjama, kad į Balearų salas Ibisos šunis galėjo nugabenti finikiečiai, kartaginiečiai ir romėnai. Vis dėlto, neseniai mokslininkai tyrė 85 šunų veislių DNR ir nustatė, kad Ibisos šunys tėra panašūs į faraonų kapuose vaizduotus šunis – iš tiesų tai yra naujesnė šunų veislė, susiformavusi iš dabartinių šunų veislių. Teigiama, kad tyrimų rezultatų tikslumas – 99 procentų, tad išlieka tikimybė (kad ir labai nedidelė), kad tai vis dėlto yra pirmykštė šunų veislė. Iki šių dienų Ibisos šunys yra priskiriami primityvaus tipo šunų kategorijai.

Ibisos šuo: išvaizda

Ibisos šunys – aukšti ir grakštūs, jų ūgis ties ketera nėra labai griežtai vertinamas. Paprastai patinų ūgis siekia 66-72 cm, patelių – nuo 60 iki 67 cm. Svoris paprastai siekia 20-25 kg. Ibisos šuns galva ilga ir grakšti, pakaušis plokščias ir smulkus. Nosis kūno spalvos, lūpos plonos, prigludusios. Sąkandis žirkliškas. Akys įkypos, nedidelės, gintaro spalvos (spalva gali būti šviesesnė ar tamsesnė, tai visada priklauso nuo kailio spalvos). Ausys didelės, paslankios (kai šuo susidomėjęs, ausys nukreiptos atgal). Kaklas šiek tiek išlenktas, raumeningas. Nugara tiesi, pilvas įtrauktas, juosmuo vidutinio pločio, tvirtas. Uodega ilga, išaugusi žemai. Kailis trumpas, prigludęs, gali būti gana švelnus arba šiurkštus. Galvą ir ausis dengiantys plaukai yra kiek trumpesni nei kitose kūno vietose, o dengiantys užpakalinę šlaunų pusę ir apatinę uodegos dalį – ilgesni. Pageidautinos kailio spalvos: balta, gelsvai ruda, gelsvai ruda su balta, rausvai ruda, rausvai ruda su balta.

Ibisos šuo: charakteris

Ibisos šunys yra labai prieraišūs. Tai – namų šunys, kurie puikiai sutaria ir su savais, ir su svetimais žmonėmis. Ibisos šunims yra labai svarbūs pagyrimai – jie labai skiria šeimininko balso intonacijas ir perpranta, kaip jis jaučiasi. Šiems šunims yra tinkama tik pozityvi dresūra – Ibisos šuo dirbs tol, kol matys to prasmę, todėl jam yra reikalingas tinkamas apdovanojimas. Ibisos šuo dievina vaikus, su jais gali užsiimti įvairia veikla – net karstytis medžiais! Šios veislės šunys puikiai sutaria su kitais šunimis, tačiau kitus gyvūnus, tokius kaip katės, paukščiai ar graužikai, gali laikyti savo grobiu. Vis dėlto, jei šuo nuo mažumės gyvens su kate, gali su ja sutarti. Ibisos šunys labiausiai tinka tiems žmonėms, kurie mėgsta aktyvų laisvalaikį ir yra pasiruošę daug laiko praleisti gamtoje. Ibisos šuo nepakenčia vienatvės, todėl svarbu pagalvoti, ar šuniui neteks visą dieną vienam nuobodžiauti namuose.

Ibisos šuo: priežiūra

Ibisos šunys gali gyventi tik namuose – voljeras tikrai nėra geriausia vieta, kur galima auginti šiuos šunis. Taip yra dėl to, kad Ibisos šunų kailis neapsaugo nuo šalčio, be to, vienatvė jiems yra sunkiai įveikiama. Ibisos šunų kailis nereikalauja ypatingos priežiūros. Trumpaplaukiai Ibisos šunys gali būti šukuojami gumine pirštine, o šiurkščiaplaukių šukavimui labiausiai tiks specialios šukos. Bet kuriuo atveju kailį pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Nereikėtų tikėtis visiško Ibisos šuns paklusnumo – nors jie yra ištikimi savo šeimininkams, tačiau medžioklės instinktas yra labai stiprus. Nuo pat mažumės Ibisos šunys turi būti mokomi komandos „pas mane!“ Jei nesate užtikrinti, kad pakviestas šuo sugrįš, Ibisos šunį vedžiokite su pavadėliu. Žinoma, Ibisos šunys labai vertina laisvę, ir tikrai džiaugtųsi galėdami laisvai lakstyti, tačiau ne visada galima šunį paleisti (vien dėl jo paties saugumo). Ibisos šunys yra gana sveika veislė, paprastai šie augintiniai gyvena maždaug 12-14 metų. Svarbu parinkti tinkamą pašarą, kurį būtina normuoti, nes šuo gali imti tukti. Šios veislės šunims reikalingas nemažas fizinis aktyvumas, todėl būsimi Ibisos šunų savininkai turėtų gerai pagalvoti, kuo užims savo augintinį ir ar pavyks jam rasti pakankamai laiko. Ibisos šuo jausis gerai tik tada, jei galės pakankamai išsilakstyti, o namuose – ramiai ilsėtis.