| Veislė: | Ispanų kurtas |
| Kilmės šalis: | Ispanija |
| Paskirtis: | Namų, lenktyninis, medžioklis šuo |
| Spalvos: | Leistinos visos kailio spalvos, populiariausiomis laikomos šios: gelsvai ruda, tigriška, juoda, raudona, kepintų kaštonų, balta |
| Charakteris: | Rimtas, ramus, drovus, švelnus, šiek tiek uždaras, savarankiškas, mėgsta būti nuošaliau. Draugiškas su kitais gyvūnais |
| Ūgis: | 60-70 cm |
| Svoris: | 20-31 kg |
| Ilgaamžiškumas | 11-12 metų |
| Kiti pavadinimai: | Ispanų Galgas, Spanish Greyhound, Galgo Espanol |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Ispanų kurtas – aukštas ir grakštus šuo, kuris pasižymi ypatingu greičiu ir grobio persekiojimo instinktu. Šios veislės šunys neretai dalyvauja „zuikių medžioklės“ varžybose, kuriose vejasi motorizuotą „zuikį“, tiksliau, jo kailiuką. Ispanų kurtai anksčiau buvo naudojami lapių, triušių ar šernų medžioklėje, dėl stipraus medžioklės instinkto tai gali daryti iki šių dienų. Vis dėlto, dažniausiai šios veislės šunys talkininkauja persekiojant triušius. Ispanų kurtai yra labai savarankiški šunys, kuriems būtina suteikti pakankamai laisvės ir leisti savarankiškai priimti sprendimus. Toks augintinis yra tinkamas tik labai aktyviems žmonėms, kurie turi galimybę daug laiko praleisti gamtoje.
Ispanų kurtas: veislės istorija
Spėjama, kad ispanų kurtai yra labai sena veislė, galėjusi gyvuoti dar antikos laikais. Ispanų kurtai yra kilę iš senovės Azijos kurtų, kurie buvo prisitaikę gyventi stepių ir lygumų sąlygomis. Nuo IX iki XII amžiaus kurtai buvo labai vertinami, šios veislės šunų vagys net buvo baudžiami mirties bausme! XVI-XVIII amžiuje kurtai buvo labai populiarūs, šiuo laikotarpiu jie buvo gausiai eksportuojami į Angliją ir Airiją. Manoma, kad ispanų kurtai yra kitų kurtų tipų protėviai. Šios veislės šunys ilgą laiką buvo naudojami šunų lenktynėse, tačiau dabar vis daugiau šalių siekia uždrausti šią „pramogą“. Nors, atrodytų, kad tai – nieko baisaus, tačiau problema slypi tame, kad netinkami lenktynėms šunys dažniausiai yra nužudomi ir ne visada tam parenkamas humaniškas būdas. Jei paaiškėja, kad 18 mėnesių sulaukęs ispanų kurtas nėra tinkamas lenktyniauti, šunimi paprasčiausiai atsikratoma. Deja, ne visada lenktyniniams šunims yra ieškomi nauji namai. Taip pat šunų lenktynės yra ydingos ir dėl to, kad dalis kurtų savininkų šunims duoda narkotikų, ar kitų cheminių medžiagų, galinčių padidinti ištvermę ir greitį.
Taip pat skaitykite:
Ispanų kurtas: išvaizda
Ispanų kurtams būdinga atletiška išvaizda ir gracinga eisena. Patinų ūgis ties ketera siekia 62-70 cm, patelių – 60-68 cm. Svoris gali svyruoti nuo 20 iki 31 kilogramo. Ispanų kurto kūnas yra stačiakampio formos, grakštus ir tvirtas. Šiai šunų veislei būdinga stambi krūtinės ląsta ir įtrauktas pilvas. Galva proporcinga kūnui, ilga, gana smulki. Ties pagrindu ausys plačios, į galą siaurėja, sudarydamos trikampio figūrą. Uodega išaugusi žemai, ilga. Kailis tankus, trumpas ir lygus, užpakalinę šlaunų dalį dengia kiek ilgesni plaukai nei kitose kūno vietose. Leistinos visos kailio spalvos, populiariausiomis laikomos šios: gelsvai ruda, tigriška, juoda, raudona, kepintų kaštonų, balta.
Ispanų kurtas: charakteris
Ispanų kurtai yra rimti ir santūrūs šunys. Be reikalo neloja, namuose paprastai būna ramūs. Dauguma jų puikiai sutaria su kitais šunimis, kai kurie mielai bendrauja ir su katėmis. Žinoma, ankstyvame šuns amžiuje svarbu pasirūpinti socializacija, kuri padės išvengti elgesio problemų. Mažesnius augintinius, tokius kaip triušai ar jūrų kiaulytės, ispanų kurtai paprastai laiko savo grobiu, todėl šių gyvūnų auginimas kartu gali būti gana pavojingas. Nors vyrauja nuostata, kad kurtai dėl didelio savarankiškumo negali būti dresuojami, tačiau tai nėra tiesa. Užsiimant nuoseklia dresūra galima pasiekti tikrai puikių rezultatų. Ispanų kurtai yra labai kantrūs su vaikais, todėl tokie augintiniai yra tinkami ir šeimoms, auginančioms vaikus. Norintys įsigyti šios veislės šunį turėtų gerai pagalvoti, ar šuniui bus sudarytos tinkamos sąlygos pakankamai išsilakstyti – idealu, jei šalia namų yra miškas (ir, žinoma, turite pakankamai laiko ten nuvykti).
Taip pat skaitykite:
Ispanų kurtas: priežiūra
Ispanų kurtai labiausiai tinka tiems šunų mylėtojams, kuriems nėra svarbus idealus šuns paklusnumas. Ispanų kurtai yra tikri individualistai, kurie yra gana drovūs ir ne visada nori kontakto su žmogumi. Auginantys ispanų kurtą turėtų nepaleisti savo augintinio laisvai bėgioti, arba šeimininkai yra šimtu procentu įsitikinę, kad šuo pašauktas atbėgs. Ispanų kurtai gali bėgti maždaug 60 kilometrų per valandą greičiu, tad pavyti tokį šunį žmogui paprasčiausiai nėra įmanoma. Deja, šios veislės šunys neretai pakliūna po automobilio ratais. Nors mieste vedžioti palaidą kurtą gali būti tikrai pavojinga, tačiau svarbu sudaryti tinkamas sąlygas šuniui pakankamai išsikrauti. Jei šalia namų yra miškas, čia jį galima paleisti laisvai lakstyti, tačiau svarbu pratinti šunį, kad jis pašauktas grįžtų. Motyvacijos būdų gali būti įvairių – maistu kurtą ne visada pavyksta suvilioti, tačiau tuomet, jei turėsite tikro kailio žaislą, kurtas tai gali tinkamai įvertinti.
Taip pat skaitykite:
Dresūros pagrindų ispanų kurtą reikėtų mokyti nuo mažumės. Iki pusantrų metų reikėtų riboti šuns fizinį krūvį, saugoti augintinį nuo aukštų šuolių (tai gali padėti išvengti kaulų ir sąnarių problemų). Kai kurie ispanų kurtai maistui yra gana išrankūs, tačiau paprastai apetitu nesiskundžia. Duodamo pašaro kiekį būtina normuoti – tai padės išvengti antsvorio. Ispanų kurto priežiūra nėra labai sudėtinga – svarbu periodiškai apžiūrėti ausis, patrumpinti nagus, pašukuoti kailį. Ispanų kurtas šerisi gana negausiai, paprastai pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti ispanų kurtą reikėtų saikingai – porą kartų į metus arba tada, kai kailis labai susitepa.
