| Veislė: | Grenlandijos šuo |
| Kilmės šalis: | Grenlandija |
| Paskirtis: | Rogių kinkomasis šuo |
| Charakteris: | Meilus, draugiškas, energingas, nepriklausomas |
| Spalvos: | Įvairios |
| Ūgis: | 55-65 cm |
| Svoris: | 30-32 kg |
| Ilgaamžiškumas | 10-12 metų |
| Kiti pavadinimai: | Greenland Dog, Gronlandshund, Grenlandijos špicas |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Grenlandijos šuo yra laikomas puikiu pagalbininku medžiojant poliarines meškas, šiaurinius elnius ir kitus žvėris. Šios veislės atstovai kartais tapatinami su eskimų šunimis, tačiau, nepaisant didelių panašumų, tai yra atskiros veislės. Grenlandijos šunys savo gimtinėje yra laikomi patikimais darbiniais šunimis – jie neretai naudojami įvairių krovinių tempimui. Šie šunys yra vertinami dėl jų jėgos, ištvermės, greičio, ir žinoma, lojalumo. Šios veislės atstovai puikiai jaučiasi komandoje, ypač kinkinyje, yra paklusnūs, supratingi ir labai draugiški žmogui.
Grenlandijos šuo: veislės istorija
Grenlandijos šunys yra kilę iš Arktikos pakrančių ruožo (spėjama, kad veislė galėjo susiformuoti prieš 1000 metų ar dar seniau). Manoma, kad tai – viena seniausių šunų veislių, kuri Grenlandijoje galėjo atsirasti kartu su inuitais. Į Angliją pirmieji šios veislės atstovai buvo atvežti 1750 metais, tačiau prireikė nemažai laiko, kol Anglijos kinologų klubas šią veislę pripažino (tai buvo padaryta tik 1880 metais). Į kontinentinę Europos dalį pirmieji Grenlandijos šunys buvo atgabenti dar vėliau – tik 1936 metais. Šios veislės šunys populiariausi yra Grenlandijoje, žemyninėje Europos dalyje jie laikomi gana retai. Įdomu tai, kad Grenlandijos šunys dalyvavo daugybėje poliarinių ekspedicijų, kurioms vadovavo keliautojai R. Amundsenas ir F. Nansenas. Nepaisant to, kad Grenlandijos šunys gyvuoja jau labai seniai, tačiau UKC (United Kennel Club) veislę pripažino tik 1996 metais.
Taip pat skaitykite:
Grenlandijos šuo: išvaizda
Grenlandijos šunys yra tvirtos sandaros ir dailios išvaizdos. Patinai yra stambesni ir aukštesni už pateles – jų ūgis paprastai siekia 58-68 cm, o patelių – nuo 51 iki 61 cm. Idealus šios veislės atstovų svoris – 30-32 kg. Grenlandijos šunims yra būdingi platūs pečiai, raumeningas kūno sudėjimas ir tvirti kaulai. Krūtinė plati ir gili, nugara tiesi, raumeninga ir labai tvirta. Priekinės kojos turi būti visiškai tiesios ir stiprios, galinės – dar tvirtesnės ir raumeningesnės, masyvių kaulų. Letenos gana didelės, apaugusios tankiu kailiu. Kaklas tvirtas ir raumeningas, galva proporcinga kūnui, plati, kalto formos. Kaukolė viršugalvyje plokščia, žandikauliai tvirti, nasrai vidutinio ilgio, sąkandis žirkliškas. Nasrai link nosies siaurėja, nosis ir lūpos turi būti juodos arba rudos spalvos. Akys vidutinio dydžio, ne per daug išsprogusios ar įdubusios, rudos spalvos (akių spalva gali varijuoti nuo rusvos iki tamsiai rudos spalvos). Ausys trumpos, išaugusios gana toli viena nuo kitos, laikomos pakeltos ir nukreiptos į priekį. Uodega išaugusi aukštai, apaugusi tankiu kailiu, laikoma užriesta virš nugaros ir šiek tiek nukreipta į šoną. Kailis vidutinio ilgio, dvisluoksnis: pavilnė gana trumpa (2-2,5 cm ilgio), primenanti vilną, dengiamieji plaukai gana šiurkštūs, atsparūs vandeniui ir apsaugantis nuo didelių šalčių. Kailio spalva nėra labai svarbi, leistinos įvairios spalvos bei jų kombinacijos.
Grenlandijos šuo: charakteris
Grenlandijos šunys yra labai protingi, tačiau paklusnumo mokymas reikalauja nemažai kantrybės. Tinkama šių šunų socializacija bei dresūros pagrindais būtina pasirūpinti dar ankstyvame šuniuko amžiuje. Manoma, kad šie šunys kadaise buvo kryžminami su vilkais, o tai turėjo įtakos veislės charakterio ypatybėms. Grenlandijos šunys nemėgsta, kai jiems vadovaujama, tad jie paklūsta tik tada, kai supranta to prasmę – šiems šunims yra tinkama tik pozityvi dresūra, kuri būtų pakankamai motyvuojanti. Grenlandijoje šios veislės šunys dažniausiai yra auginami kaip darbiniai šunys, kurie naudojami kinkiniams. Tokia veikla šios veislės šunims net labai patinka – jie gali valandų valandas tempti sunkias roges ir nepavargti. Grenlandijos šunys kartais yra laikomi ir kaip šeimos augintiniai, tačiau tokiu atveju labai svarbu pasirūpinti, kad šuo gautų pakankamai fizinės veiklos. Jei ryžtumėtės įsigyti tokį šunį, gerai pagalvokite, ar jam galėsite skirti pakankamai laiko, ir įvertinkite, kad jam bus nebaisios net ir labai atšiaurios oro sąlygos. Šios veislės atstovai puikiai jaučiasi gyvendami lauke, tačiau jie visiškai netinka sargybai.
Taip pat skaitykite:
Grenlandijos šuo: priežiūra
Grenlandijos šunys – tai sveika šunų veislė, kurios atstovai paprastai sulaukia maždaug 10-14 metų. Kaip ir kitiems dideliems šunims, šios veislės atstovams gali pasireikšti klubo sąnario displazija, todėl renkantis veislyną būtina pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais. Grenlandijos šunys nėra labai išrankūs maistui, tačiau svarbu pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė, ir šuo gautų visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Būtina užtikrinti pakankamą šios veislės atstovų fizinį aktyvumą, nes priešingu atveju augintinis gali užsiimti įvairia destruktyvia veikla. Šios veislės šunys puikiai jaučiasi šaltuoju metų laiku, tačiau vasarą šiems šunims reikės pakankamai vėsios patalpos, kurioje galėtų atsigaivinti. Jei šuo bus auginamas lauke, pasirūpinkite, kad jis turėtų galimybę pasislėpti pavėsyje. Grenlandijos šunys šeriasi gana gausiai, todėl būtinas reguliarus šukavimas. Tą patartina daryti bent porą kartų per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu tuo pasirūpinkite kasdien. Maudyti šios veislės šunis paprastai nėra būtina, jų kailis nėra linkęs teptis, prikibęs purvas ir kiti nešvarumai dažniausiai išsivalo savaime.
Taip pat skaitykite:
Privalumai
- Lengvai perneša šaltį;
- Geras sarginis šuo.
Trūkuma
- Reikalingas didelis fizinis krūvis.
