Vengrų kurtas – tai labai elegantiškas ir aktyvus šuo. Šios veislės atstovai pasižymi ištverme, bėgdami gali išvystyti labai didelį greitį. Vengrų kurtams būdingas nepriklausomas charakteris, tačiau jie labai vertina savo šeimininkų dėmesį. Tai yra puikūs visos šeimos bičiuliai – vengrų kurtai noriai bendrauja ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Priešingai nei kai kurie kiti kurtai, šios veislės šunys yra drąsūs ir savimi pasitikintys, tačiau ankstyvame augintinio amžiuje vertėtų pasirūpinti tinkama socializacija.

Veislės istorija

Vengrų kurtai yra kilę iš Vengrijos ir Transilvanijos (dabartinės Rumunijos dalies). Tai yra labai sena šunų veislė – spėjama, kad vengrų kurtų protėviai gyveno dar prieš daugiau nei tūkstantį metų. Už savo gimtinės ribų vengrų kurtai ilgą laiką nebuvo žinomi, ir tik devynioliktame amžiuje jie sulaukė didesnio susidomėjimo. 1800-1900 metais vietiniai šunys buvo kryžminami su iš Anglijos atvežtais kurtais – tuo buvo siekiama, kad gimę mišrūnai galėtų išvystyti dar didesnį greitį. Naujai suformuotos veislės atstovai kartu su raitais šeimininkais per valandą įveikdavo maždaug 30-50 km atstumą, todėl šie šunys buvo labai vertinami. Dažniausiai vengrų kurtai talkininkaudavo medžiojant kiškius ar elnius – ši veikla jiems sekėsi tiesiog puikiai. Nors vengrų kurtai nebuvo išimtinai vien tik didikų šunys, tačiau valstiečiai galėdavo įsigyti tik jau dabar išnykusius mažesnius veislės atstovus, o turtuoliai pirkdavo didesnius, naujosios veislės šunis. Vengrijoje ši veislė buvo pripažinta 1996 metais, o praėjus ketveriems metams šią šunų veislę pripažino ir FCI. Deja, iki šių dienų vengrų kurtai vis dar laukia AKC pripažinimo.

Vengrų kurtas: išvaizda

Vengrų kurtai yra aukšti ir tvirtai sudėti šunys. Patinų aukštis ties ketera siekia 65-70 cm, patelių – 62-67 cm, svoris gali siekti 21-31 kg. Kūnas ilgas, raumeningas, juosmuo tiesus, strėnos šiek tiek nuožulnėjančios. Kaklas vidutinio ilgio, elegantiškas, neišlenktas. Galva pleišto formos su labai plačiu pagrindu, kaukolė plati. Ausys gana didelės, išaugusios vidutiniame aukštyje, laikomos priglaustos. Akys ovalo formos, vidutinio dydžio, tamsių spalvų. Žandikauliai gerai išvystyti, labai tvirti. Nosies veidrodėlis gana didelis, šnervės plačios, atviros. Lūpos prigludusios, gerai pigmentuotos. Uodega išaugusi vidutiniame aukštyje, ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti. Priekinės kojos tiesios, labai tvirtos. Šlaunys ilgos, raumeningos. Oda stora, be susidariusių raukšlių. Kailis trumpas, tiesus ir tankus. Žiemos metu vengrų kurtai užsiaugina dar tankesnį kailį ir pokailį. Leistina bet kokia kailio spalva, išskyrus mėlyną, rudą, vilko pilkumo spalvą, juodą su įrūdžiu, taip pat nėra leistinas trispalviškumas.