Italų volpinas – nedidelis žaismingas šuo, kurio bene didžiausia puošmena yra ilgas papūstas kailis. Italų volpinai labai vertina savo šeimą, prisiriša prie visų jos narių, mielai bendrauja ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Šios veislės šunys puikiai sutaria su šunimis ir kitais augintiniais – jiems būdingas gana taikus charakteris. Vis dėlto, į nepažįstamuosius italų volpinai reaguoja gana audringai – apie atvykėlius visada praneša lojimu. Svečiams įžengus pro duris šie šunys tarsi pamiršta, dėl ko buvo užsirūstinę ir stengiasi įsiteikti.

Veislės istorija

Išvertus iš italų kalbos, „volpe“ reiškia „lapė“ – turime sutikti, kad šie šuniukai iš tiesų primena nedidelius lapiukus. Italų volpinai yra gana sena šunų veislė, kuri gyvavo dar bronzos amžiuje. Senovės Italijoje volpinai buvo laikomi sarginiais šunimis – apie įsibrovėlius šie šunys visada pranešdavo balsu, taip pažadindami italų mastifus. Be to, italų volpinai kartais buvo laikomi nedidelių gyvulių priežiūrai ar kaip talkininkai medžioklėje. Teigiama, kad italų volpinai yra tokios pat kilmės, kaip ir vokiečių špicai, nors šios dvi veislės ir nėra susijusios kraujo ryšiais. Italų volpinai buvo auginami įvairių luomų atstovų, buvo labai gerbiami ir mylimi. Įdomu tai, kad šią šunų veislę ypač mėgo žymus italų renesanso dailininkas Mikelandželas. Vis dėlto, oficiali italų volpinų istorija prasideda gerokai vėliau – nuo 1901 metų. Pirmasis šių šunų veislės standartas buvo sudarytas 1913 metais. Nors šie šunys buvo gana populiarūs, tačiau nutiko taip, kad 1964 metais beliko vos 5 šios veislės atstovai. Šiuos šunis labai mėgo italų diktatorius Musolinis, todėl po jo mirties buvo nutarta šių šunų atsikratyti (niekam ne paslaptis, kad valdant Musoliniui nukentėjo daugybė žmonių). Vis dėlto, 1984 metais veislės mylėtojai dėjo dideles pastangas, kad išsaugotų italų volpinus. Šuo metu italų volpinai yra viena rečiausių šunų veislių – visame pasaulyje jų suskaičiuojama vos 2500.

Italų volpinas: išvaizda

Italų volpinai yra maži, kompaktiški špicų tipo šunys. Patinų ūgis ties ketera siekia 27-30 cm, patelių – nuo 25 iki 28 cm (šie šunys paprastai sveria 4-5 kg). Ūgis ties ketera yra labai panašus į kūno ilgį, todėl tai suteikia kvadrato formos išvaizdą. Galva yra piramidės formos, jos ilgis yra lygus maždaug ketvirtadaliui šuns aukščio. Snukutis trumpas, gana smailus. Ausys nedidelės, trikampio formos, pakreiptos į priekį. Akys didelės, apvalios, tamsios. Uodega vidutinio ilgio, laikoma užriesta už nugaros. Kailis labai ilgas, tankus, papūstas. Dažniausiai šios veislės šunys yra baltos spalvos, bet taip pat gali būti rudi ar šampano spalvos. Kartais pasitaiko ir juodos spalvos italų volpinų, tačiau šie šunys negali dalyvauti parodose.

Italų volpinas: charakteris

Nors italų volpinai yra nedidelio ūgio, tačiau tikrai puikūs sargai, pranešantys apie bet kokius (realius ir ne tik) pavojus. Atpratinti italų volpiną nuo lojimo galėsite tada, jei jį auklėsite dar nuo mažumės. Šios veislės šunys yra gana lengvai dresuojami ir greitai perpranta, ko iš jų tikisi šeimininkas. Italų volpinai prisitaiko gyvendami nuosavame name ar nedideliame bute, labai mėgsta būti kuo arčiau savo šeimos. Šių šunų fizinis aktyvumas nėra labai didelis – dažniausiai pakanka dviejų ar trijų po 20 minučių trunkančių pasivaikščiojimų. Vis dėlto, šiems šunims yra labai svarbi protinė veikla – rekomenduojama italų volpiną visą gyvenimą mokyti naujų dalykų. Įvairių triukų italų volpinas gali išmokti vos per kelias minutes. Jei augintinį tinkamai motyvuosite, jis noriai pademonstruos, ko išmoko. Italų volpinai labai mėgsta žaidimus, mielai žaidžia ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais, ir su įvairiais augintiniais. Šie šunys labiausiai tinka šeimoms, kurios turi paaugusių vaikų – galite būti tikri, kad vaikas ir šuo taps tiesiog neatskiriamais bičiuliais!

Italų volpinas: priežiūra

Italų volpinai yra gana sveika šunų veislė, tačiau senatvėje gali išsivystyti širdies ar akių ligos. Vyresnius nei septynerių metų šunis rekomenduojama bent kartą per metus parodyti veterinarui, atlikti reikalingus sveikatos tyrimus. Nors gali atrodyti priešingai, italų volpinai nėra labai lepūs augintiniai. Jie gana nesunkiai ištveria šaltą klimatą, tačiau vasaros kaitra jiems gali būti pavojinga. Nors dauguma italų volpinų nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė. Duodamo pašaro kiekį visada rekomenduojama normuoti, nes tai padės ištverti nutukimo lemiančio įvairius sveikatos sutrikimus. Kailio priežiūra pareikalaus šiek tiek jūsų dėmesio – italų volpiną rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu patartina tai atlikti kasdien. Po pasivaikščiojimo lauke rekomenduojama apžiūrėti, ar nėra įsivėlusių šapų. Jei kailyje atsiranda sąvėlų, patartina jas nedelsiant pašalinti. Maudyti italų volpiną patartina tik tada, kai tai yra būtina – pavyzdžiui, kai kailis labai susitepa, ar prieš parodas. Patartina reguliariai valyti augintinio dantis, maždaug kas mėnesį patrumpinti nagus, jei reikia, išvalyti ausis.

6396

Karaliaus Karolio spanielis (King Charles Spaniel)

7078

Norvegų Lundehundas (Liunis, Norwegian Lundehund)

11501

Japonų činas (Japanese Chin)

Privalumai

• Lengvai perneša šaltį;
• Draugiškas su vaikais;

Trūkuma

• Sunkiai perneša karštį;
• Kailiui reikia priežiūros, šukuoti maždaug du kartus per savaitę.

PatarimuPasaulis.lt