Lenkų medžioklinis šuo (Polish Hunting Dog)

Lenkų medžioklinis šuo (Polish Hunting Dog)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 
Veislė: Lenkų medžioklinis šuo
Kilmės šalis: Lenkija
Paskirtis: Namų, medžioklijnis šuo
Spalvos:  Protingas, drąsus, narsus, švelnus, lengvai dresuojamas
Ūgis:  50-59 cm
Svoris:  21-26 kg
Ilgaamžiškumas  11-13 metų
Kiti pavadinimai:  Polish Hunting Dog, Polish Scenthound, Gończy Polski
Hipoalerginis:  Ne
Vados dydis:   

Lenkų medžioklinis šuo yra labai energingas ir prieraišus. Šios veislės atstovai yra budrūs, gana ramaus temperamento ir greitai besimokantys. Lenkų medžiokliniai šunys puikiai sutaria ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais, visada yra pasiryžę juos globoti ir ginti. Jei pasirūpinsite ankstyva augintinio socializacija, galite būti užtikrinti, kad lenkų medžioklinis šuo nekels jokių rūpesčių.

Veislės istorija

Lenkų medžioklinis šuo – tai labai sena veislė, kuri buvo žinoma dar XIII amžiuje. Tuo laikotarpiu Lenkijoje buvo gausybė tankių miškų, todėl šie šunys  talkininkavo medžioklėje. Lenkų medžiokliniai šunys buvo labai populiarūs tarp bajorų – tai minima XIV amžiaus metraštyje. Pirmasis veislės standartas buvo aprašytas 1819 metais (jį sudarė Janas Szytieris), o praėjus dvejiems metams lenkų medžioklinių šunų standartas buvo atnaujintas (šį standartą sudarė W. Kozlowskis). Praėjus šiek tiek laiko veislės standartas ir vėl buvo atnaujintas – tą padarė I. Bogatynskis.  Vis dėlto, tuo laikotarpiu lenkų medžiokliniai šunys vis dar nebuvo iki galo standartizuoti – šio darbo imtasi tik 1950 metais. Garsus Lenkijos kinologas Josefas Pawuslewiczas ėmėsi šių šunų veisimo programos – kryžminimui buvo naudojami šunys iš pietryčių Lenkijos. Galiojantis veislės standartas buvo sudarytas gana vėlai – tik 1983 metais. 2017 metais veislę pripažino FCI (Tarptautinė kinologų federacija).

Lenkų medžioklinis šuo: išvaizda

Lenkų medžioklinis šuo yra gana didelis: patinų aukštis ties ketera siekia 55-59 cm, kalyčių – 50-55 cm. Šių šunų svoris gali svyruoti nuo 21,8 iki 25,9 kg, kalytės yra šiek tiek smulkesnės už patinus.  Lenkų medžioklinis šuo yra proporcingo sudėjimo, jo galva yra beveik stačiakampio formos, proporcinga kūnui. Nosis gali būti ruda arba juoda – tai priklauso nuo to, kokio tamsumo yra kailis. Akys didelės, išraiškingos, žvilgsnis ramus. Akių spalva gali varijuoti nuo lazdyno riešuto spalvos iki tamsiai rudos. Žandikauliai labai tvirti, apatinė lūpa šiek tiek atvėpusi. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, kabančios. Uodega gana ilga, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Uodegą dengiantys plaukai yra dar tankesni nei kitose kūno vietose. Lenkų medžioklinių šunų kailis yra dvigubas: dengiamieji plaukai trumpi ir žvilgūs, pavilnė trumpa ir labai tanki. Leistinos kailio spalvos: raudona ir juoda, juoda ir gelsvai ruda, ruda ir gelsvai ruda.

5 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (11 balsai (-ų))
loading...

Šunų veislės pagal abėcėlę