Lenkų medžioklinis šuo (Polish Hunting Dog)

Lenkų medžioklinis šuo (Polish Hunting Dog)

 

Veislė: Lenkų medžioklinis šuo
Kilmės šalis: Lenkija
Paskirtis: Namų, medžioklijnis šuo
Spalvos:  Protingas, drąsus, narsus, švelnus, lengvai dresuojamas
Ūgis:  50-59 cm
Svoris:  21-26 kg
Ilgaamžiškumas  11-13 metų
Kiti pavadinimai:  Polish Hunting Dog, Polish Scenthound, Gończy Polski
Hipoalerginis:  Ne
Vados dydis:   

Lenkų medžioklinis šuo yra labai energingas ir prieraišus. Šios veislės atstovai yra budrūs, gana ramaus temperamento ir greitai besimokantys. Lenkų medžiokliniai šunys puikiai sutaria ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais, visada yra pasiryžę juos globoti ir ginti. Jei pasirūpinsite ankstyva augintinio socializacija, galite būti užtikrinti, kad lenkų medžioklinis šuo nekels jokių rūpesčių.

Lenkų medžioklinis šuo: veislės istorija

Lenkų medžioklinis šuo – tai labai sena veislė, kuri buvo žinoma dar XIII amžiuje. Tuo laikotarpiu Lenkijoje buvo gausybė tankių miškų, todėl šie šunys  talkininkavo medžioklėje. Lenkų medžiokliniai šunys buvo labai populiarūs tarp bajorų – tai minima XIV amžiaus metraštyje. Pirmasis veislės standartas buvo aprašytas 1819 metais (jį sudarė Janas Szytieris), o praėjus dvejiems metams lenkų medžioklinių šunų standartas buvo atnaujintas (šį standartą sudarė W. Kozlowskis). Praėjus šiek tiek laiko veislės standartas ir vėl buvo atnaujintas – tą padarė I. Bogatynskis.  Vis dėlto, tuo laikotarpiu lenkų medžiokliniai šunys vis dar nebuvo iki galo standartizuoti – šio darbo imtasi tik 1950 metais. Garsus Lenkijos kinologas Josefas Pawuslewiczas ėmėsi šių šunų veisimo programos – kryžminimui buvo naudojami šunys iš pietryčių Lenkijos. Galiojantis veislės standartas buvo sudarytas gana vėlai – tik 1983 metais. 2017 metais veislę pripažino FCI (Tarptautinė kinologų federacija).

Lenkų medžioklinis šuo: išvaizda

Lenkų medžioklinis šuo yra gana didelis: patinų aukštis ties ketera siekia 55-59 cm, kalyčių – 50-55 cm. Šių šunų svoris gali svyruoti nuo 21,8 iki 25,9 kg, kalytės yra šiek tiek smulkesnės už patinus.  Lenkų medžioklinis šuo yra proporcingo sudėjimo, jo galva yra beveik stačiakampio formos, proporcinga kūnui. Nosis gali būti ruda arba juoda – tai priklauso nuo to, kokio tamsumo yra kailis. Akys didelės, išraiškingos, žvilgsnis ramus. Akių spalva gali varijuoti nuo lazdyno riešuto spalvos iki tamsiai rudos. Žandikauliai labai tvirti, apatinė lūpa šiek tiek atvėpusi. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, kabančios. Uodega gana ilga, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Uodegą dengiantys plaukai yra dar tankesni nei kitose kūno vietose. Lenkų medžioklinių šunų kailis yra dvigubas: dengiamieji plaukai trumpi ir žvilgūs, pavilnė trumpa ir labai tanki. Leistinos kailio spalvos: raudona ir juoda, juoda ir gelsvai ruda, ruda ir gelsvai ruda.

Lenkų medžioklinis šuo: charakteris

Lenkų medžiokliniai šunys yra vertinami dėl jų atkaklumo ir noro dirbti. Iki šių dienų šios veislės atstovai talkininkauja medžioklėje, tačiau taip pat yra puikūs kompanionai ir šeimos draugai. Lenkų medžioklinis šuo iš prigimties yra protingas ir greitai išmokstantis naujų komandų. Šis šuo visada siekia įtikti savo šeimininkui, todėl komandas vykdo klusniai ir noriai. Dresūros pagrindais vertėtų pasirūpinti ankstyvame šuns amžiuje, nes tai galės užtikrinti pačius geriausius rezultatus. Lenkų medžiokliniai šunys yra labai energingi, jiems tikrai patiks palaikyti šeimininkui draugiją bėgiojant ar bėgant šalia dviračio. Dėl puikių darbinių savybių lenkų medžiokliniam šuniui gali puikiai sektis įvairus šunų sportas, tad galite pasvarstyti apie tam tikrų užsiėmimų lankymą. Šios veislės atstovai namuose yra ramūs, nekrečia jokių išdaigų. Kartais juokaujama, kad toks šuo nepridarytų jokios žalos net ir užsukęs į porceliano parduotuvę – namuose ir svečiuose šie šunys yra labai santūrūs. Tinkamai apmokyti lenkų medžiokliniai šunys gali tapti puikiais sargais, kurie lojimu įspės apie kiekvieną atvykėlį. Nors su kitais šunimis lenkų medžiokliniai šunys dažniausiai puikiai sutaria, tačiau kartais yra linkę dominuoti. Toks augintinis gali sugyventi su namuose auginama kate, tačiau tik tuomet, jei prie kačių bus pratinamas nuo mažumės. Namuose laikomiems graužikams ar paukščiams lenkų medžioklinis šuo gali būti pavojingas – šių šunų medžioklinis instinktas yra labai stiprus. Kol šuo neturės pakankamai tvirtų dresūros pagrindų, nepaleiskite jo lakstyti be pavadėlio.

Lenkų medžioklinis šuo: priežiūra

Lenkų medžioklinis šuo pasižymi stipria sveikata, šios veislės atstovai dažniausiai sulaukia 10-13 metų amžiaus. Šiuo metu vis dar nėra nustatyta jokių paveldimų sveikatos problemų, kurios būtų būdingos būtent šiai veislei, tačiau renkantis veislyną visada verta pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams. 7 metų sulaukusiems šunims patartina kasmet atlikti sveikatos tyrimus, kurie padės laiku nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus. Lenkų medžioklinis šuo nereikalauja labai daug priežiūros – pakanka užtikrinti visavertę augintinio mitybą, ir pasirūpinti, kad šuo nuolatos gautų pakankamą fizinį krūvį.

Kailio priežiūra yra labai paprasta – pakanka pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę. Reikėtų vengti pernelyg dažnų maudynių, nes tai gali panaikinti apsauginį odos sluoksnį. Lenkų medžioklinį šunį maudykite tik tada, kai tai yra būtina – dažniausiai užtenka vos poros kartų per metus. Svarbu reguliariai tikrinti šuns ausis, ir įsitikinti, kad nėra infekcijos. Po maudynių vandens telkiniuose ausis rekomenduojama nusausinti, o prireikus – ja išvalyti (ausų valymas turėtų būti atliekamas maždaug kartą per mėnesį arba pagal poreikį).

Rekomenduojami video

Draudžiama PatarimuPasaulis.lt skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur be raštiško sutikimo, o jeigu sutikimas gautas, būtina nurodyti PatarimuPasaulis.lt šaltinį su aktyvia nuoroda į jį.