Veislė: | Rusų europinė laika |
Kilmės šalis: | Rusija/Suomija |
Paskirtis: | Medžioklinis šuo |
Spalvos: | Juoda su baltymėmis |
Charakteris: | Energingas, stiprus ir gana agresyvus šuo, stambesnių gyvūnų medžioklis |
Ūgis: | 50-58 cm |
Svoris: | 21-23 kg |
Ilgaamžiškumas: | 10-12 metų |
Kiti pavadinimai: | Russo-European Laika, Russko-Evropeïskaïa Laïka |
Hipoalerginis: | Ne |
Vados dydis: |
Rusų europinė laika yra vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo šuo. Nuo 1940 metų daugiausia rusų europinių laikų buvo išveista medžioklei – šie šunys yra tikrai puikūs medžiotojų talkininkai. Didelė narsa ir neįtikėtina ištvermė yra dvi svarbiausios savybės, kurias medžiotojai vertina bene labiausiai, tad nieko keisto, kad Rusijoje rusų europinės laikos medžioklėje naudojamos iki šių dienų.
Norintys įsigyti šios veislės šunį turėtų įvertinti, kad rusų europinei laikai yra reikalingas labai didelis fizinis krūvis, o bute laikyti tokį šunį gali būti pernelyg keblu.
Rusų europinė laika: veislės istorija
Rusų europinė laika turi net dvi kilmės šalis – tai Rusija ir Suomija (rusai veislę laiko savo nuopelnu). Veislė susiformavo XIX amžiuje – tuomet jos paskirtis buvo stambių gyvūnų medžioklė. Veislė buvo sukurta kryžminant karelų lokines laikas su Archangelsko, votiakų ir komių laikomis. Nauja šunų veislė buvo labai panaši į karelų lokinę laiką, kuri išveista Suomijoje. Vis dėlto, sovietų specialistai 1947 metais buvo paskelbę, kad laikos – išimtinai Rusijos veislė, ir už jos ribų jokių laikų paprasčiausiai nebūna, ir net negali būti.
Nors rusų europinė laika yra labai panaši į savo giminaitę Suomijoje, tačiau rusiškoji laika yra kur kas stipresnė bei agresyvesnė. Iki šių dienų šie šunys vis dar yra gana dažnas medžiotojų pasirinkimas ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų.
Rusų europinė laika: išvaizda
Rusų europinės laikos yra vidutinio dydžio šunys: patinų ūgis ties ketera siekia 52-58 cm, patelių – 50-56 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 21 iki 23 kg. Rusų europinės laikos nugara tvirta ir raumeninga, juosmuo trumpas, šiek tiek lenktas, krūtinė gili, pilvas įtrauktas. Kojos tiesios, lygiagrečios, letenos nedidelės, suglaustais pirštais. Rusų europinės laikos galva yra gana nedidelė, kaukolė primena lygiakraštį trikampį. Dantys stiprūs, gana dideli, sąkandis žirklinis. Akys nedidelės, ovalo formos, tamsių spalvų. Ausys stačios, trikampio formos, visiškai arba dalinai stačios. Uodega gali būti žiedo arba pjautuvo formos, laikoma pakelta virš nugaros. Kailis tiesus, šiurkščios tekstūros. Galvos ir ausų srityse kailis yra trumpas, prigludęs, kaklą ir pečius puošia ilgesnio kailio „apykaklė“. Ant uodegos kailis ženkliai ilgesnis. Pavilnė minkšta ir labai tanki. Leistinos kailio spalvos: juoda arba pilka su baltomis žymėmis.
Rusų europinė laika: charakteris
Rusų europinėms laikoms yra būdingas gana santūrus charakteris. Žmonėms agresija rodoma retai, tačiau su žvėrimis šios veislės šunys nuožmiai kovoja. Šios veislės šunis gali būti gana pavojinga auginti su kitais gyvūnais, nes juos šuo gali „sumedžioti“.
Su savo šeimos nariais rusų europinės laikos visada elgiasi švelniai, tačiau nepažįstamieji joms tikrai nekelia pasitikėjimo. Socializuoti šios veislės šunys gali sutarti su vaikais, tačiau nerekomenduojama jų palikti be priežiūros.
Dažniausiai rusų europinės laikos yra auginamos kaip medžiokliniai arba sarginiai šunys, nes šios veislės atstovai pasižymi puikiomis darbinėmis savybėmis.
Svarbu žinoti, kad šiems šunims yra reikalingas labai didelis fizinis krūvis – net ir tada, jei šuo turės galimybę lakstyti nuosavame kieme, kasdien reikės planuoti bent du ilgus pasivaikščiojimus.
Rusų europinės laikos yra sumanūs šunys, todėl naujų komandų mokosi tikrai greitai. Vis dėlto, patiems užsiimti dresūra ne visada yra paprasta, nes tam reikalingos specifinės žinios. Geriausia kreiptis į profesionalius šunų dresuotojus, kurie duos tikrai vertingų patarimų, kaip tinkamai šunį motyvuoti. Rusų europinė laika kartais gali būti užsispyrusi, ir nevykdyti šeimininko sakomų komandų. Toks šuo nėra tinkamas pradedantiesiems šunų augintojams.
Rusų europinė laika: priežiūra
Rusų europinė laika – stiprios sveikatos šuo, pasižymintis ypatinga ištverme. Nors paveldimų sveikatos sutrikimų pasitaiko gana retai, tačiau renkantis veislyną vertėtų pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais ir jų rezultatais. Kaip ir kitoms laikos, šios veislės atstovai dažniausiai suserga dėl pernelyg mažo fizinio aktyvumo (pasireiškia sąnarių problemos), todėl kasdien yra reikalinga pakankama fizinė mankšta.
Rusų europinė laika yra atspari įvairioms klimato sąlygoms, todėl ji puikiai jaučiasi gyvendama lauke. Idealu, jei ji visą laiką gali laisvai lakstyti po aptvertą kiemą, tačiau svarbu pasirūpinti, kad šuo negalėtų peršokti tvoros ar per ją pralįsti – užuodusi ar pamačiusi grobį rusų europinė laika gali pabėgti. Net ir tada, jei šuo gyvens lauke, pasivaikščiojimus už namų teritorijos ribų reikės planuoti kasdien.
Rusų europinė laika nėra išranki maistui, tačiau svarbu pasirūpinti, kad pašaras būtų visavertis. Taip pat patartina ėdalo kiekį normuoti, ir dienos normą padalinti į dvi dalis (geriausia šerti ryte ir vakare).
Rusų europinė laika šeriasi gana gausiai, todėl kailį geriausia šukuoti kasdien. Šėrimosi laikotarpiu iškrentančio kailio kiekis yra itin gausus – šiuo laikotarpiu rekomenduojama naudoti ir pokailio šukas (furminatorių). Maudyti šios veislės šunis reikia tik tada, kai tai yra būtina, tačiau to galima ir apskritai išvengti – šiurkštus kailis nelinkęs kaupti purvo ir yra savaime išsivalantis.