Berno zenenhundas – didingos išvaizdos šuo, kuris neretai yra lyginimas su meška ar lokiu. Tai – labai dėmesingi ir prieraišūs šunys, kurie su džiaugsmu atlieka šeimininko nurodytas komandas. Berno zenenhundai yra puikūs šeimos draugai, mielai leidžiantys laiką ir su vaikais, ir su suaugusiais. Šios veislės šunys geriausiai jaučiasi tada, kai gali būti kuo arčiau savo šeimos. Nors iš pažiūros gali atrodyti kiek tingūs, tačiau pasižymi tikrai puikiomis darbinėmis savybėmis.

Veislės istorija

Berno zenenhundai yra kilę iš Šveicarijos miesto Berno, kur buvo sutinkama ypač daug šunų, panašių į šiuolaikinius Berno zenenhundus. Dar viduramžių laikais šios veislės šunys talkininkaudavo žmonėms ganydami gyvulius, saugodami namų turtą ar tempdami vežimus. Šiai veislei yra būdingas fizinis darbas, todėl ir dabar Berno zenenhundai jaučia poreikį dirbti. Maždaug XIX amžiuje šiai veislei grėsė išnykimas, nes tuo metu į Šveicariją buvo atvežta daug kitų veislių šunų. Vis dėlto, vietiniai kinologai dėjo dideles pastangas, kad šią veislę galėtų išsaugoti. Panašu, kad jiems pavyko – šiandien Berno zenenhundas yra populiari šunų veislė, tačiau tai turi ir savo kainą: populiarių veislių šunys neretai yra veisiami nelegaliuose veislynuose (vadinamose „daugyklose“), ir dėl šios priežasties prastėja šunų reputacija (šunys ne visada būna stabilios psichikos). Pirmasis šios veislės šunų klubas buvo įkurtas 1907 metais, tuo metu buvo aprašytas pirmasis šios veislės standartas (tiesa, tuo laikotarpiu šie šunys buvo vadinami Dürrbächlers). Pirmieji Berno zenenhundai į Lietuvą atkeliavo 1990 metais iš Vengrijos – tai buvo dvi kalytės ir vienas patinėlis.

Berno zenenhundas: išvaizda

Berno zenenhundai yra gana dideli šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 64-70 cm, o patelių – 58-66 cm. Patinų svoris gali siekti 65 kg, patelių – 50. Berno zenenhundai yra laikomi viena gražiausių darbinių veislių. Tai yra stambūs, tvirto sudėjimo šunys, kurių galva yra proporcinga kūnui. Ausys trikampio formos, nukarusios, akys – ovalo formos, tamsiai rudos spalvos. Uodega ilga, dažniausiai laikoma nuleista, paprastai siekia kulkšnis. Didžiausia Berno zenenhundų puošmena – tankus šiek tiek banguotas kailis, kuris simetriškai išmargintas juodais, rudais ir baltais raštais. Pagrindinė kailio spalva – juoda, balta spalva puošia snukutį, letenas, uodegos galiuką ir krūtinę. Nuo šalčių saugo labai tanki ir švelni pavilnė.

Berno zenenhundas: charakteris

Berno zenenhundas yra inteligentiškas ir draugiškas šuo, kuris labai myli vaikus. Jie labai prisiriša prie savo šeimos, prie naujų šeimininkų gali priprasti tik tada, jei šuniui ne daugiau nei pusantrų metų. Su nepažįstamaisiais ir gyvūnais Berno zenenhundai yra gana draugiški, jie niekada pirmi neprovokuoja konflikto, loja labai saikingai. Tai yra gana jautrūs šunys, todėl nuo vaikystės juos reikėtų pratinti prie kitų gyvūnų, nepažįstamų žmonių ir įvairių situacijų. Nesocializuotas Berno zenenhundas gali būti baikštus, o stresinėse situacijose gali kąsti. Šios veislės šunys yra labai imlūs dresūrai, noriai atlieka jiems paskirtas užduotis. Kas gali būti geriau už galimybę įtikti šeimininkui? Berno zenenhundai gali atlikti įvairias užduotis, tačiau tai labai priklauso nuo zenenhundo kūno sandaros. Mažiau sveriantys Berno zenenhundai yra gana vikrūs, o sunkesni – nerangūs. Šios veislės šunys neretai dalyvauja įvairiose šunų sporto varžybose, kuriose jiems sekasi tikrai neblogai. Berno zenenhundai gali gyventi ir nuosavame name, ir bute – namuose šie šunys paprastai yra ramūs, tačiau svarbu užtikrinti, kad lauke jie išsikrautų ir fiziškai, ir protiškai.

Berno zenenhundas: priežiūra

Berno zenenhundų veisimo taisyklės yra labai griežtos – taip siekiama išsaugoti šios veislės šunų fizines ir charakterio savybes. Berno zenenhundams būdingų ligų sąrašas yra ne toks ir trumpas – šios veislės šunys serga inkstų nepakankamumu, leukoze, taip pat ir sąnarių bei akių ligomis. Šiai veislei būdingos ligos gerokai sutrumpina vidutinę Berno zenenhundų gyvenimo trukmę – šiuo metu vidutinis gyvenimo amžius siekia tik 5-8 metus. Taigi, svarstantys įsigyti šios veislės šunį turėtų skirti ypatingą dėmesį veislyno pasirinkimui. Net ir tada, jei neplanuojate dalyvauti parodose, pirkite šunį tik su kilmės dokumentais. Berno zenenhundas puikiai prisitaiko gyventi ir nedideliame bute, ir nuosavame name. Nors kartais manoma, kad tokiam šuniui reikia labai daug vietos namuose, tačiau tai nėra tiesa – kad ir kaip keistai skambėtų, tai yra „kompaktiški“ šunys, nes namuose dažniausiai tik miega. Žinoma, šeimininkas turi pasirūpinti, kad šuo pakankamai išsikrautų lauke – Berno zenenhundui kasdien reikalingas ir fizinis, ir protinis krūvis. Dėl storo kailio Berno zenenhundams nėra baisus šaltas klimatas, tačiau jie yra jautrūs karščiams. Ilgą kailį reikėtų šukuoti kelis kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu (pavasarį ir rudenį) – kasdien. Maudyti šunį reikėtų labai saikingai (pavyzdžiui, prieš parodas). Svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti – Berno zenenhundai paprastai nesiskundžia apetitu, todėl yra linkę tukti. Kasdien reikėtų skirti pakankamai laiko ilgiems pasivaikščiojimams, taip pat lankyti dresūros pamokas.

Dobermanas (Dobermann)

Kanarų dogas (Perro de…

Ibisos šuo (Podenco…

Bobteilas (Old English…

Airių vilkogaudis (Irish…

Faraonų šuo (Pharaoh…