Norvegų pilkasis špicas kitaip dar vadinamas norvegų pilkuoju elkhundu. Toks pavadinimas kilo iš angliško žodžio „elk“, kuris reiškia „briedis“. Šių miško žvėrių medžioklei buvo reikalingi stiprūs, narsūs ir energingi šunys, o šiam darbui puikiai tiko Norvegijoje natūraliai susiformavusi šunų veislė. Norvegų pilkieji špicai yra puikūs medžiotojų pagalbininkai ir nuostabūs šeimos draugai. Nors šios veislės šunims yra būdingas tvirtas charakteris, tačiau tinkamai dresuojami norvegų pilkieji elkhundai gali tapti tikrai paklusniais augintiniais.

Veislės istorija

Norvegų pilkieji špicai – labai sena natūraliai susiformavusi veislė. Norvegų elkhundai yra špicų šeimos šunys, kurie gali būti dviejų tipų – pilkieji ir juodieji. Pilkieji elkhundai yra kur kas populiaresni, iki šių dienų jie naudojami briedžių medžioklei (kartais šie šunys dar vadinami briedinėmis laikomis). Yra žinoma, kad ši šunų veislė gyvavo jau tada, kai į Norvegiją atsikraustė pirmieji vikingai. Norvegų pilkieji elkhundai jau senovėje buvo vertinami už jų narsą ir ištvermę, todėl jiems tekdavo medžioti ne tik briedžius, bet ir kur kas stambesnius žvėris, pavyzdžiui, lokius. Nors pilkieji elkhundai savo populiarumą išlaikė iki šių dienų, tačiau juodieji elkhundai 1950 metais beveik visiškai išnyko. Pirmą kartą parodoje norvegų pilkieji špicai pasirodė 1877 metais, tačiau tuo metu dar nebuvo sukurtas apibrėžtas veislės standartas. 1901 metais veislė buvo oficialiai įregistruota. Didžiausio susidomėjimo pilkieji elkhundai yra sulaukę Norvegijoje. Šios veislės atstovų yra ir Lietuvoje, tačiau čia jie nėra tokie populiarūs.

Norvegų pilkasis špicas: išvaizda

Norvegų pilkasis špicas yra vidutinio dydžio, kvadratinės kūno formos ir aiškių linijų šuo. Idealus patinų aukštis ties ketera yra 52 cm, o patelių – 48 cm. Patinai sveria apie 20 kg, patelės – maždaug 17 kg. Galva pleišto formos, kaukolė ties ausimis plati, ausys išaugusios aukštai, gana nedidelės. Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsių spalvų. Lūpos tvirtai sučiauptos, sąkandis žirklinis. Kaklas trumpas, krūtinės ląsta žema, vidutinio pločio. Priekinės kojos vidutinio ilgio, tiesios, užpakalinės kojos tiesios ir labai stiprios. Letenos gana nedidelės, ovalios. Uodega išaugusi aukštai, tvirtai susisukusi, laikoma virš centrinės nugaros linijos. Kailis tankus, kietas, prigludęs prie kūno. Viršutinis kailio sluoksnis tiesus ir šiurkštus, atsparus vandeniui, pavilnė minkšta, tanki ir labai šilta. Galvos, ausų ir kojų priekinėse dalyse kailis trumpus ir lygus, ilgiausi plaukai dengia sprandą, pasturgalį ir uodegos galą. Kailio spalva – įvairių atspalvių pilka, pavilnė paprastai būna šviesiai sidabrinės spalvos.