Norvegų pilkasis špicas (Norwegian Elkhound)

Norvegų pilkasis špicas kitaip dar vadinamas norvegų pilkuoju elkhundu. Toks pavadinimas kilo iš angliško žodžio „elk“, kuris reiškia „briedis“. Šių miško žvėrių medžioklei buvo reikalingi stiprūs, narsūs ir energingi šunys, o šiam darbui puikiai tiko Norvegijoje natūraliai susiformavusi šunų veislė. Norvegų pilkieji špicai yra puikūs medžiotojų pagalbininkai ir nuostabūs šeimos draugai. Nors šios veislės šunims yra būdingas tvirtas charakteris, tačiau tinkamai dresuojami norvegų pilkieji elkhundai gali tapti tikrai paklusniais augintiniais.

Norvegų pilkasis špicas: veislės istorija

Norvegų pilkieji špicai – labai sena natūraliai susiformavusi veislė. Norvegų elkhundai yra špicų šeimos šunys, kurie gali būti dviejų tipų – pilkieji ir juodieji. Pilkieji elkhundai yra kur kas populiaresni, iki šių dienų jie naudojami briedžių medžioklei (kartais šie šunys dar vadinami briedinėmis laikomis). Yra žinoma, kad ši šunų veislė gyvavo jau tada, kai į Norvegiją atsikraustė pirmieji vikingai. Norvegų pilkieji elkhundai jau senovėje buvo vertinami už jų narsą ir ištvermę, todėl jiems tekdavo medžioti ne tik briedžius, bet ir kur kas stambesnius žvėris, pavyzdžiui, lokius. Nors pilkieji elkhundai savo populiarumą išlaikė iki šių dienų, tačiau juodieji elkhundai 1950 metais beveik visiškai išnyko. Pirmą kartą parodoje norvegų pilkieji špicai pasirodė 1877 metais, tačiau tuo metu dar nebuvo sukurtas apibrėžtas veislės standartas. 1901 metais veislė buvo oficialiai įregistruota. Didžiausio susidomėjimo pilkieji elkhundai yra sulaukę Norvegijoje. Šios veislės atstovų yra ir Lietuvoje, tačiau čia jie nėra tokie populiarūs.

Norvegų pilkasis špicas: išvaizda

Norvegų pilkasis špicas yra vidutinio dydžio, kvadratinės kūno formos ir aiškių linijų šuo. Idealus patinų aukštis ties ketera yra 52 cm, o patelių – 48 cm. Patinai sveria apie 20 kg, patelės – maždaug 17 kg. Galva pleišto formos, kaukolė ties ausimis plati, ausys išaugusios aukštai, gana nedidelės. Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsių spalvų. Lūpos tvirtai sučiauptos, sąkandis žirklinis. Kaklas trumpas, krūtinės ląsta žema, vidutinio pločio. Priekinės kojos vidutinio ilgio, tiesios, užpakalinės kojos tiesios ir labai stiprios. Letenos gana nedidelės, ovalios. Uodega išaugusi aukštai, tvirtai susisukusi, laikoma virš centrinės nugaros linijos. Kailis tankus, kietas, prigludęs prie kūno. Viršutinis kailio sluoksnis tiesus ir šiurkštus, atsparus vandeniui, pavilnė minkšta, tanki ir labai šilta. Galvos, ausų ir kojų priekinėse dalyse kailis trumpus ir lygus, ilgiausi plaukai dengia sprandą, pasturgalį ir uodegos galą. Kailio spalva – įvairių atspalvių pilka, pavilnė paprastai būna šviesiai sidabrinės spalvos.

Norvegų pilkasis špicas: charakteris

Norvegų pilkieji elkhundai yra savarankiško charakterio šunys, todėl labai svarbu nuo mažumės augintinį socializuoti ir pasirūpinti dresūros pagrindais, kurie padės sustiprinti tarpusavio ryšį. Norvegų pilkųjų špicų medžioklinis instinktas yra labai stiprus, todėl šunį rekomenduojama vedžioti su pavadėliu. Šios veislės šunys gali sugyventi su namuose esančiais augintiniais, jei jie čia atsirado anksčiau nei norvegų pilkasis špicas. Šie šunys noriai bendrauja su visais šeimos nariais, puikiai sutaria su vaikais. Prireikus norvegų pilkieji elkhundai gali būti puikiais sargais, kurie padarys viską, kad apsaugotų savo šeimos narius ir jiems priklausantį turtą. Norvegų pilkieji špicai yra labai energingi, reikalaujantys nemažai fizinės veiklos. Jei šeimininkas bus pernelyg tingus, norvegų pilkajam elkhundui su juo bus pernelyg nuobodu. Kai šeimininkas išeina į darbą, šie augintiniai paprastai pernelyg neliūdi, tačiau svarbu, kad šuo gautų pakankamą fizinį krūvį, nes priešingu atveju gali užsiimti destruktyvia veikla.

Norvegų pilkasis špicas: priežiūra

Nors norvegų pilkieji elkhundai yra natūraliai susiformavusi veislė, kuriai būdinga stipri sveikata, tačiau kartais pasireiškia ir tam tikri sveikatos sutrikimai. Šiai veislei yra būdinga klubo sąnario displazija, taip pat ir paveldima akių liga – progresuojanti tinklainės atrofija. Šių sveikatos sutrikimų bus galima išvengti, jei pakankamai atidžiai rinksitės veislyną, siūlantį įsigyti pilkuosius elkhundus. Labai svarbu pasidomėti, kokie tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams, nes tokiu atveju galėsite išsirinkti sveiką augintinį, neturintį polinkio susirgti paveldimomis ligomis. Norvegų pilkajam špicui reikalingas pakankamai didelis fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimai lauke turėtų trukti ne mažiau nei po pusvalandį bent du kartus per dieną. Šios veislės šunys gali būti auginami bute, tačiau jie jausis kur kas geriau, jei turės galimybę bet kada palakstyti nuosavame kieme. Toks augintinis gali gyventi ir lauke, tačiau jis bus laimingesnis, jei galės kartu su savo šeimininkais gyventi namuose. Norvegų pilkiesiems špicams nėra baisūs jokie šalčiai, nes jie turi labai šiltą ir tankų kailį, kurio priežiūrai vertėtų skirti pakankamai daug laiko. Šėrimosi laikotarpiu šunį rekomenduojama šukuoti kasdien, kitu laikotarpiu pakanka tai atlikti kartą ar du kartus per savaitę. Svarbu žinoti, kad šio šuns kailio negalima trumpinti ar iškarpyti. Norvegų pilkieji špicai nėra labai išrankūs maistui, tačiau būtina parinkti tokį pašarą, kuris augintiniui puikiai tiktų, o jo kiekį visada rekomenduojama normuoti – šie šunys ne visada jaučia saiką.