Norvegų buhundai – tai drąsūs, energingi ir labai draugiški šunys, kurie pirmiausia pakeri savo išvaizda, o vėliau sužavi ir charakteriu. Savo gimtojoje šalyje norvegų buhundai yra užsitarnavę puikią reputaciją kaip nuostabūs šeimos kompanionai. Norvegų buhundas yra vidutinio dydžio, lengvai dresuojamas šuo, kuriam puikiai sekasi įvairi veikla. Jei šuo nuo mažumės bus tinkamai socializuojamas ir auklėjamas, turėsite tikrai nuostabų augintinį! Norvegų buhundai gali prisitaikyti gyventi erdviame name ar ankštame bute – svarbiausia tai, kad šuo gautų pakankamai šeimininkų dėmesio (likę vieni šie šunys labai liūdi, gali užsiimti ir destruktyvia veikla – loti ar graužti daiktus). 

Taip pat skaitykite:

13902

Valų korgis kardiganas (Cardigan Welsh Corgi)

6074

Amerikiečių Fokshaundas (American Foxhound)

Veislės istorija

Išvertus į lietuvių kalbą „Buhund“ reikštų „kalnų namelio šuo“. Norvegų buhundai yra gana sena šunų veislė, kuri, kaip spėjama, egzistavo dar dešimtajame amžiuje (apie tai liudija archeologų iškasti šunų skeletai). Norvegų buhundai buvo laidojami šalia šeimininkų, o tai reiškia, kad tokie augintiniai buvo itin gerbiami. Šie šunys saugodavo ūkininkų turtą, padėdavo ganant gyvulius, taip pat nuo bandų nuvaikydavo įvairius plėšrūnus, pavyzdžiui, vilkus ar lokius. Norvegų buhundai buvo labai vertinami už drąsą ir ištikimybę savo šeimininkui. Nors tai yra labai sena šunų veislė, tačiau oficialaus pripažinimo ji sulaukė visai neseniai – Norvegijos kinologų klubas veislę pripažino 1943 metais. Pirmą kartą parodoje norvegų buhundai pasirodė 1920 metais (Norvegijoje). Pirmasis veislės mylėtojų klubas buvo įkurtas 1939 metais, o JAV šie šunys pasiekė dar vėliau – 1980-aisiais. Amerikos kinologų klubas veislę pripažino 2009 metais. Šiandien ši veislė yra tikras norvegų pasididžiavimas, tačiau Lietuvoje šių šunų dauguma neatpažįsta – o kaip gi kitaip, juk Lietuvoje 2015 metais buvo užregistruotas vos vienas šios veislės atstovas.

Norvegų buhundas: išvaizda

Norvegijos buhundai yra špicų šeimai priklausantys šunys. Patinų aukštis ties ketera siekia 43-47 cm, patelių – nuo 40,5 iki 45 cm, svoris paprastai svyruoja nuo 12 iki 18 kilogramų (patelės yra ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės). Norvegų buhundų nugara trumpa, tiesi ir tvirta, strėnos nuožulnios, o krūtinė – gili. Galva yra proporcinga kūnui, tačiau neatrodo stambi. Ausys vidutinio dydžio, stačios, trikampio formos. Uodega išaugusi aukštai, laikoma virš nugaros centro, užriesta. Akys ovalo formos, tamsios, su ryškiais apvadais. Kojos tiesios, vidutinio ilgio, labai tvirtos. Norvegų buhundų kailis yra gana trumpas, tačiau labai tankus. Dengiamieji plaukai yra šiurkštūs ir prigludę, apsaugantys nuo įvairių oro sąlygų. Pavilnė minkšta ir tanki. Norvegų buhundų kailio spalva gali būti juoda arba kviečių.  

Taip pat skaitykite:

24030

Rusų spanielis (Russian Spaniel)

38367

Sibiro haskis (Siberian Husky)

Norvegų buhundams yra būdingas švelnus charakteris. Šie šunys puikiai sutaria su vaikais, jei namuose yra gyvūnų, tikėtina, kad norvegų buhundai su jais taip pat sutars. Nors nepažįstamaisiais šios veislės šunys ne visada pasitiki, tačiau jiems nėra būdinga agresija, norvegų buhundai loja gana nedaug. Ankstyvame augintinio amžiuje svarbu pasirūpinti socializacija ir dresūros pagrindais, vėliau bus galima užsiimti įvairiu šunų sportu ar kita veikla (norvegų buhundai neretai tampa kaniterapiniais šunimis). Svarbu tai, kad dresūros pamokos būtų pakankamai motyvuojančios ir nemonotoniškos. Įdomu tai, kad 8 savaičių norvegų buhundas jau gali puikiai įsisavinti tam tikras pagrindines komandas. Tai yra gana aktyvūs šunys, tačiau jų energija tikrai neišves šeimininkų iš proto. Paprastai pakanka poros 30-60 minučių pasivaikščiojimų per dieną, ir augintinis namuose bus ramus. Norvegų buhundai labai mėgsta žaidimus ir kitą aktyvią veiklą, tad galite būti tikri, kad augintinis privers jus pakilti nuo sofos, ir įtikins pasinerti į nuotykius!

Norvegų buhundas: priežiūra

Norvegų buhundai yra sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko ir genetinių sveikatos sutrikimų (dažniausiai – katarakta arba klubo sąnario displazija). Rinktis norvegų buhundų veislyną vertėtų itin atsakingai, nes tai padės įsigyti tikrai sveiką augintinį. Kai kuriuos (neįgimtus) sveikatos sutrikimus sukelia nutukimas, todėl labai svarbu kontroliuoti augintinio svorį. Parinkite šuniui tokį pašarą, kuris jam puikiai tiktų, ir jį normuokite. Taip pat dėmesio pareikalaus pakankamas augintinio fizinis krūvis. Dėl tankaus kailio norvegų buhundai nėra baisūs jokie orai, todėl nusiteikite, kad vaikščioti reikės net ir lyjant ar sningant. Taip pat pakankamai dėmesio reikėtų skirti augintinio protiniam lavinimui – rekomenduojama norvegų buhundą visą gyvenimą mokyti naujų dalykų, ir galite būti tikrai maloniai nustebinti. Šiems šunims yra tinkami tik pozityvūs dresūros metodai – skatinti šiuos šunis galima ne vien tik maistu, bet taip pat ir žaidimais, kuriuos šios veislės šunys tiesiog dievina! Kailio priežiūra yra gana nesudėtinga – pakanka porą kartų per savaitę pašukuoti guminiu šepečiu ar kitokiomis šukomis. Norvegų buhundams yra būdingas sezoninis šėrimasis (pavasarį ir rudenį), šiuo laikotarpiu kailį rekomenduojama šukuoti kasdien (tam geriausiai tinka vadinami furminatoriai – pokailio šukos). Maudyti šiuos šunis reikėtų tik tada, kai tai yra neišvengiama (kai kailis labai susitepa ar ruošiamasi dalyvauti parodoje).

Taip pat skaitykite:

18179

Anglų basetas (Basset Hound)

26469

Stafordšyro bulterjeras (Staffordshire Bull Terrier)