Anatolijos aviganis – tai milžiniškas, tvirtai sudėtas šuo, kuris kitaip dar vadinamas karabašu. Šie šunys pasižymi dideliu sargumu, jei yra tinkamai dresuojami, gali būti auginami namų apsaugai. Nors Anatolijos aviganiai yra gana kantrūs ir pasižymi stabiliu charakteriu, tačiau juos būtina nuo mažumės dresuoti. Jei karabašas bus netinkamai auklėjamas, jis gali būti net labai pavojingas.

Veislės istorija

Anatolijos aviganis yra labai senos veislės atstovas – spėjama, kad ši veislė Turkijos teritorijoje susiformavo prieš kelis tūkstančius metų, o šių šunų protėviais yra laikomi mastifai ir Vidurio Rytų bandų ganytojai. Senovėje Anatolijos aviganiai buvo auginami gyvulių bandų apsaugai nuo meškų ir vilkų, taip pat  liūtų ir arklių medžioklei. Anatolijos aviganiams visais laikais buvo skiriamas pakankamai didelis dėmesys – panašių šunų atvaizdų galima pamatyti Asirijos meno kūriniuose, o šiandien Anatolijos aviganiai yra laikomi nacionaliniu Turkijos simboliu. Iki šių dienų karabašai saugo ožkas ar avis, yra nepakeičiami tuomet, kai reikalinga patikima teritorijos apsauga. Ilgą laiką Anatolijos aviganiai nebuvo žinomi už Turkijos ribų – pirmieji karabašai Ameriką pasiekė  1950 metais, o Angliją – 1965-aisiais. Panašiu laikotarpiu į Angliją buvo importuojama daugybė panašių veislių atstovų, jie buvo tarpusavyje kryžminami, ir tik 1983 metais Anatolijos aviganiai buvo pripažinti kaip atskira veislė (iki tol kangalai ir karabašai buvo laikomi ta pačia veisle).  Amerikos kinologų klubas šią veislę pripažino 1996-aisiais. Šiuo metu Anatolijos aviganiai populiariausi gimtojoje Turkijoje ir Amerikoje.

Anatolijos aviganis: išvaizda

Anatolijos aviganis yra didelis šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 74-81 cm, o kalyčių – 71-79 cm. Patinai ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni – jų svoris siekia 50-65 kg, kalyčių – 41-59 kg. Kūnas stačiakampio formos, krūtinė gili, pilvas šiek tiek įtrauktas. Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas. Galva proporcinga kūnui, gana kampuotų formų. Lūpos juodos spalvos, žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkliškas. Nosis gali būti rudos arba juodos spalvos (tai priklauso nuo kailio atspalvio). Akys nedidelės, gana toli viena nuo kitos, migdolo formos, rudos. Žvilgsnis skvarbus, dėmesingas. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, kabančios. Kojos tiesios, raumeningos (galinės kojos yra ypatingai tvirtos), letenos ovalios, išlenktais pirštais. Kailis gana trumpas, pavilnė labai tanki. Leistinos įvairios kailio spalvos, tačiau pageidaujama, kad snukį puoštų juoda „kaukė“. Dažniausiai sutinkami gelsvai rudos spalvos Anatolijos aviganiai, į kurių kailį gali būti įsimaišiusios baltos spalvos.