Biglis (Beagle)

Biglis – medžioklinių šunų veislė. Nors šios veislės šunų akys atrodo taip, tarsi bigliai būtų labai nelaimingi, tačiau iš tiesų šie šunys džiaugiasi kiekviena gyvenimo diena! Išskirtinis biglių bruožas – draugiškumas. Atrodytų, kad jie nori bendrauti su visais ir visada, ir nesvarbu, kas tai būtų – vaikas, suaugęs žmogus, šuo, katė, ar jūrų kiaulytė. Bigliai prisiriša prie savo šeimos, tačiau neretai būna išsiblaškę ir užuodę sudominusius kvapus gali nubėgti toliau nei jam leidžia šeimininkas. Šių šunų charakteris yra gana nepriklausomas – nors biglis gali būti dresuojamas ir nesunkiai išmoksta naujų komandų, tačiau tai, ar jas vykdys visur ir visada, jau kitas klausimas.

Biglis: veislės istorija

Bigliai yra kilę iš Didžiosios Britanijos. Šie šunys buvo išvesti tam, kad talkininkautų medžioklėje ir iki šių dienų medžioklinės biglių savybės vis dar yra išlikusios. Tai yra gana sena šunų veislė, apie kurią užuominų randama 1475 metų leidinyje. Šešioliktame amžiuje panašūs į biglius šunys jau buvo išpopuliarėję ne tik Anglijoje, bet taip pat ir Prancūzijoje ir Italijoje. XIX amžiaus viduryje ši šunų veislė buvo atsidūrusi ties išnykimo riba, tačiau veislės mylėtojai ėmė dažniau demonstruoti biglius medžioklės renginiuose, kiek vėliau – ir šunų parodose. 1890 metais buvo įkurtas pirmasis biglių mylėtojų klubas, kurio pagrindinis tikslas buvo veisti šunis parodoms ir sporto varžyboms. Po penkerių metų buvo patvirtintas pirmasis veislės standartas, o 1987 metais surengta pirmoji biglių klubo paroda. Po Antrojo pasaulinio karo biglių populiarumas ėmė sparčiai augti: 1950 metais kinologų klubas užregistravo tik 64 šunis, o po dešimtmečio – jau 1519!

Šiandien bigliai yra tikrai populiari šunų veislė, tačiau dabar dažniau laikomi kaip kambariniai šunys, bet ne kaip padėjėjai medžioklėje.

Biglis: išvaizda

Įvairiose šalyse veisiamų biglių išvaizda kiek skiriasi. Labiausiai tai priklauso nuo vyraujančio klimato – šaltesnėse šalyse bigliai turi ilgesnį ir tankesnį kailį. Patinų ūgis ties ketera paprastai siekia 33-41 cm, patelės kiek žemesnės. Vidutinis biglių svoris – nuo 9 iki 14 kilogramų. Šios veislės šunų kūnas yra tvirtas ir raumeningas, kojos gana trumpos, bet labai tvirtos. Ausys ilgos, užapvalintais galais, akys visada yra tamsios ir labai gilios, nosis tamsiai ruda arba juoda. Kaklas ilgas ir išlenktas, įdomu tai, kad bigliai gali sukioti kaklą beveik 90 laipsnių kampu. Nors dažniausiai sutinkami trispalviai bigliai, tačiau jų spalvų gama yra gana plati. Šios veislės šunys gali būti įvairių skalikų spalvų, visame pasaulyje yra populiarūs dvispalviai bigliai, kurių kailį puošia baltos ir rudos dėmės. Išskirtinis šių šunų išvaizdos bruožas, pagal kurį galite atpažinti biglį, – baltas uodegos galiukas. Tai – tarsi vėliava, kuri padeda nustatyti, kurioje pievos vietoje laksto jūsų augintinis.

Biglis: charakteris

Bigliai yra geraširdžiai, judrūs ir labai nuovokūs. Nesvarbu, kur keliautumėte su bigliu, jis visur jausis gerai. Jei kelyje sutiksite žmonių ar šunų – dar geriau! Šios veislės šunys puikiai sutaria su kitais naminiais gyvūnais, noriai bendrauja su vaikais.

Šeimininkai visada turi pasirūpinti, kad biglis turėtų galimybę pakankamai išsilakstyti – šiems šunims yra reikalingas pakankamas fizinis aktyvumas. Jei kasdien skiriama pakankamai laiko pasivaikščiojimams ir žaidimams, biglis gali gyventi ir nuosavame name, ir bute. Namuose paprastai būna pakankamai ramūs.

Kaip ir kitų veislių šunims, bigliams yra būtina socializacija ir dresūra. Tai yra protingi ir nuovokūs šunys, galintys išmokti įvairių komandų. Vis dėlto, net ir puikiai išdresuotas biglis gali pasielgti spontaniškai – nereikėtų pamiršti, kad tai yra medžioklinis šuo.

Dar vienas biglių išskirtinis bruožas – tai skardus lojimas, kurio turbūt neįmanoma supainioti su jokiu kitu garsu. Namuose bigliai paprastai be reikalo neloja, dažniausiai savo balsą parodo medžioklės metu.

Biglis: priežiūra

Bigliai nėra labai imlūs ligoms, tai yra gana sveika šunų veislė. Dažniausia biglių sveikatos problema – nutukimas, todėl šeimininkai turi pasirūpinti, kad pašaras būtų normuojamas, o fizinis aktyvumas būtų pakankamas.

Reikėtų reguliariai patikrinti biglio ausis – kaip ir kitiems nulėpausiams šunims, bigliams yra būdingi ausų uždegimai. Taip pat derėtų reguliariai pakirpti nagučius (papratai tai pakanka atlikti kartą per mėnesį) ir apžiūrėti, ar šuo neturi parazitų. Kadangi biglių kailis yra gana trumpas, pastebėti parazitus nėra sudėtinga.

Biglio kailis nereikalauja ypatingos priežiūros – pakanka kiekvieną dieną pašukuoti šepečiu. Maudyti biglį reikėtų saikingai – net ir tada, jei biglis susitepa kailį lauke, išdžiuvęs purvas labai greitai nukrenta, todėl šuns neprireikia maudyti.

Tai nėra labai lepūs šunys, tačiau reikalaujantys nemažai šeimininkų dėmesio – jei šuo jo gaus nepakankamai, jis gali susirgti... depresija. Taigi, kasdien reikėtų skirti pakankamai laiko ilgiems pasivaikščiojimams, protinei veiklai ir žaidimams. Bigliai gana sunkiai pakelia vienatvę – jie jausis geriau, jei likę namuose turės kompanioną – šios veislės šunys žaidimų draugams tikrai nėra išrankūs.

Privalumai

• Paprastai draugiškas su vaikais;
• Lengvai prisitaiko prie karšto ar šalto klimato;
• Draugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais;
• Mažai šeriasi.

Trūkumai

• Linkęs į nutukimą;
• Nepriklausomas.