Bohemijos aviganis (Bohemian Shepherd)
| Veislė: | Bohemijos aviganis |
| Kilmės šalis: | Čekija |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Juoda ir gelsvai ruda |
| Charakteris | Protingas, energingas, aktyvus, drąsus, lengvai dresuojamas |
| Ūgis: | 48-55 cm |
| Svoris: | 17-33 kg |
| Ilgaamžiškumas: | metų |
| Kiti pavadinimai: | Bohemian Shepherd, Czech Sheepdog, Chodenhund |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Bohemijos aviganis yra laikomas nacionaline Čekijos šunų veisle, kuri gyvuoja jau daugybę šimtmečių. Vis dėlto, iki pat šių dienų veislės nepatvirtino Tarptautinė kinologų federacija. Nors iš pirmo žvilgsnio šios veislės šunys labai primena vokiečių aviganius, tačiau įsižiūrėję įdėmiau rasime tikrai nemažai skirtumų. Tai yra vidutinio dydžio šunys, kurie pirmiausia pavergia savo išvaizda, o vėliau – ir charakteriu. Bohemijos aviganiai yra lengvai dresuojami, mėgsta aktyvų laisvalaikį ir labai prisiriša prie savo šeimos. Tai – idealus kompanionas pasiryžusiems daug laiko praleisti gryname ore.
Veislės istorija
Teigiama, kad Bohemijos aviganiai yra labai sena šunų veislė, kuri išsivystė ne vėliau nei XIII amžiuje. Spėjama, kad veislė gali būti dar senesnė – paprasčiausiai neišliko jokių įrodymų, kurie galėtų tai patvirtinti. Nors vokiečių ar belgų aviganiai pasaulyje yra kur kas geriau žinomi nei Bohemijos aviganiai, tačiau ši šunų veislė yra kur kas senesnė. Dabar kinologai nebegali atsakyti, ar veislė susiformavo natūraliai, ar sąmoningai kryžminant tam tikrų veislių šunis. Šiai šunų veislei yra tekę atlaikyti daugybę neramumų, tačiau taip pat veislė ne kartą buvo pagerbta. Pavyzdžiui, 1325 metais Bohemijos karalius Jonas Liuksemburgietis pasisakė už šios šunų veislės išsaugojimą (tai buvo vienas pirmųjų kartų, kada Bohemijos aviganiai buvo paminėti oficialiai). Beveik keturis šimtus metų šie šunys buvo naudojami sienos apsaugai ir čia jie pasižymėjo kaip tikrai puikūs sargai. Vėliau Bohemijos aviganiai naudoti apsaugai nuo vilkų, taip pat pasitarnavo ir kareiviams, saugojo gyvulių bandas bei ūkininkų namus. Nors šios veislės šunys buvo labai mylimi ir gerbiami, tačiau XX amžiuje veislė buvo praktiškai išnykusi. Laimei, imtasi jos atgaivinimo. Veislės standartas buvo aprašytas gana vėlai – tik 1982 metais, tačiau ši šunų veislė iki šiol nėra pripažinta FCI. 1991 metais buvo įkurtas Bohemijos aviganių mylėtojų klubas. Galima pasidžiaugti, kad susidomėjimas veisle auga: 1992-1995 metais buvo užregistruota tik 100 šių šunų veislynų, o nuo 2005 iki 2009 metų – jau 1400.
Bohemijos aviganis: išvaizda
Bohemijos aviganis yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis ties ketera siekia 48-55 cm (svoris gali siekti 17-33 kg). Patelės yra kiek žemesnės ir smulkesnės už patinus. Kūnas yra gana kompaktiškas, padengtas storu ir tankiu kailiu. Bohemijos aviganių galvą puošia stačios vidutinio dydžio ausys, o kaklą – ilgo kailio „apykaklė“. Kojos yra vidutinio ilgio: priekinės kojos tiesios, galinės šiek tiek sulenktos. Akys vidutinio dydžio, tamsios, gana arti viena kitos. Uodega ilga, laikoma šiek tiek palenkta į viršų. Bohemijos aviganiai turi dvigubą kailį, kuris apsaugo kūną nuo įvairių oro sąlygų. Viršutinis kailio sluoksnis yra gana ilgas ir šiurkštus, o pavilnė minkšta ir tanki. Šios veislės šunims būdinga spalva – juoda su įrūdžiu.
Bohemijos aviganis: charakteris
Bohemijos aviganiams agresija nėra būdinga, tačiau svarbu dar šuns vaikystėje pasirūpinti jo socializacija ir dresūros pradmenimis. Šios veislės šunys mokosi greitai ir labai noriai, todėl šių šunų panaudojimas gali būti labai platus. Jei svarstote, kur reikės nukreipti aktyvaus augintinio energiją, galite pagalvoti apie įvairių šunų sporto užsiėmimų lankymą. Didelė tikimybė, kad Bohemijos aviganiui ši veikla seksis tikrai puikiai, taigi, galėsite išbandyti jėgas ir varžybose. Bohemijos aviganiai negali pakęsti vienatvės ir nuobodulio, todėl jiems yra tinkami tik aktyvūs šeimininkai, kurie dievina laisvalaikį gamtoje, bei ilgus pasivaikščiojimus. Tinkamai išauklėtas Bohemijos aviganis puikiai sutaria su vaikais ir šunimis. Šios veislės šunys taip pat gali puikiai sutarti su katėmis, jei su jomis augo nuo mažumės. Bohemijos aviganiams būdingas gana ramus ir taikus charakteris – jie be reikalo neloja ir neprovokuoja peštynių. Vis dėlto, jei prireiktų, Bohemijos aviganis tikrai gintų savo šeimininką.
Bohemijos aviganis: priežiūra
Lyginant su kitais aviganiais, šios veislės šunys yra tikrai puikios sveikatos. Bohemijos aviganiai nėra labai populiari šunų veislė, tačiau galima pasidžiaugti, kad veisimas yra atliekamas itin atsakingai. Nuo to laiko, kada buvo imtasi veislės atgaivinimo, veisiamiems šunims yra atliekami įvairūs sveikatos tyrimai ir reproduktoriais tampa tik itin sveiki veislės atstovai. Vis dėlto, kartais pasitaiko klubo sąnario displazijos atvejų, kuriuos lemia genetika. Veisėjai ir toliau deda dideles pastangas, kad šio paveldimo sveikatos sutrikimo būtų galima išvengti ir gimę šuniukai būtų tikrai sveiki. Taip pat kartais pasitaiko ir akių problemų, todėl renkantis veisėjus visada svarbu pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams. Bohemijos aviganiai nėra labai išrankūs maistui, tačiau svarbu parinkti tokį, kuris augintiniui tiktų ir jį normuoti. Kailio priežiūra pareikalaus šiek tiek pastangų – Bohemijos aviganių kailis yra gana ilgas ir tankus, todėl būtina jį reguliariai šukuoti. Paprastai pakanka tą padaryti porą kartų per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu – kasdien. Maudyti Bohemijos aviganį reikėtų tik tada, kai tai yra būtina.
PatarimuPasaulis.lt
