Bavarų kraujasekys – tai ramaus būdo šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininko. Šios veislės šunys yra pasitikintys savimi, tačiau gana triukšmingi – jų balsas yra skardus ir veriantis. Bavarų kraujasekiai pasižymi ypatingai puikia uosle, gali sekti bet kokio dydžio žvėris. Toks šuo – ne tik nepakeičiamas pagalbininkas medžioklėje, bet taip pat ir puikus šeimos bičiulis, su kuriuo užmegsite tikrai tvirtą ryšį.

Veislės istorija

Bavarų kraujasekiai nėra sena šunų veislė – ji susiformavo 1870 metais. Vis dėlto, šios veislės šunų protėviai gyvuoja jau daugybę šimtmečių – senuose rašytiniuose šaltiniuose yra minimi šunys, labai panašūs į dabartinius bavarų kraujasekius. Visai neseniai šios veislės atstovai priklausė išimtinai tik bajorams, kuriems medžioklėje buvo reikalingi talentingi pagalbininkai, tačiau šiandien viskas pasikeitę. Devynioliktame amžiuje medžiotojai siekė kiek įmanoma labiau pagerinti  šunų medžioklines savybes, tad veisimu užsiėmė ne vienas kilmingas bajoras.  Vis dėlto, bavarų kraujasekių veislės atsiradimas – Karl Bebenburg de Reichenhall nuopelnas. Net ir labai patyrusiems medžiotojams ne visada pavykdavo iš pirmo šūvio nužudyti medžiojamą žvėrį (sunkiai sužeisti elniai ar kiti dideli žvėrys kartais tiesiog pabėga), todėl buvo reikalingas toks šuo, kuris galėtų rasti sužeistus žvėris, ir apie tai pranešti šeimininkui.

Bavarų kraujasekiai buvo išveisti kryžminant Hanoverio pėdsekius ir Bavarijos kalnų skalikus – naujos šunų veislės atstovai buvo mažesni, judresni ir dar ištvermingesni. Šiomis savybėmis netrukus susidomėjo ir kiti medžiotojai – 1912 metais Monahiume buvo įkurtas pirmasis bavarų kraujasekių veislės mylėtojų klubas. Nors visai neseniai ši šunų veislė buvo žinoma tik Vokietijoje, tačiau pastarąjį dešimtmetį veislė išpopuliarėjo Lenkijoje, Rusijoje, JAV, Latvijoje. Taip pat šios veislės atstovų turime ir Lietuvoje.

Bavarų kraujasekys: išvaizda

Bavarų kraujasekys yra vidutinio dydžio šuo, kurio svoris, priklausomai nuo lyties, gali siekti 20-30 kg. Patinų aukštis ties ketera siekia 47-52 cm, patelių ūgis gali būti nuo 44,5 iki 48 cm. Patelės yra ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės. Bavarų kraujasekiams yra būdingas proporcingas kūno sudėjimas: kūnas pailgas, raumeningas, galva vidutinio dydžio, kojos ne per ilgos ir ne per trumpos. Galva laikoma šiek tiek pakelta, uodega  laikoma lygiai arba įžambiai nuleista žemyn. Juosmuo trumpas, gana platus, strėnos ilgos, nugara lanksti.  Bavarų kraujasekio kaukolė primena kupolą, matomas aiškus pakilimas, einantis link kaktos. Kaklas grakštus, tolygiai susiliejantis su nugaros linija. Ausys šiek tiek ilgesnės už vidutines, gali siekti nosį (bet ne žemiau). Uodega išaugusi aukštai, gana ilga, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Kailis tankus ir lygus, prigludęs, vidutinio šiurkštumo, gana žvilgus. Leistinos kailio spalvos: raudona, ruda, elninė arba elninė-ruda.

Bavarų kraujasekys: charakteris

Bavarų kraujasekys – tai aktyvus  šuo, kuriam yra reikalingas nuolatinis judėjimas. Idealu, jei šio šuns šeimininkas yra medžiotojas, nes bavarų kraujasekys tikrai džiaugsis galėdamas jam talkininkauti. Taip pat šios veislės šunys puikiai tinka aktyviems žmonėms, kurie savo laisvalaikį gana dažnai leidžia gamtoje. Svarbiausia yra tai, kad bavarų kraujasekiui netektų nuobodžiauti, nes priešingu atveju jis gali užsiimti įvairia destruktyvia veikla. Jei šuo bus paleidžiamas palakstyti į nuosavą kiemą, svarbu pasirūpinti, kad jis būtų tinkamai aptvertas – galite būti užtikrinti, kad bavarų kraujasekys tikrai atras išradingų būdų, kaip būtų galima pabėgti.

Nuo pat mažumės svarbu pasirūpinti šios veislės šunų socializacija bei dresūros pagrindais, vėliau taip pat bus galima pagalvoti apie įvairių šunų sporto užsiėmimų lankymą. Svarbu žinoti, kad šiems šunims yra tinkami tik pozityvios dresūros metodai, nes bausmėmis ir riksmais pasiekti gerų rezultatų tikrai nepavyks.

Palikti vieni bavarų kraujasekiai labai liūdi, tad ši veislė tikrai netiks tiems žmonėms, kurie daug laiko praleidžia darbe. Šios veislės šunys puikiai sutaria su visais šeimos nariais (taip pat ir su vaikais), tačiau nepažįstamieji jiems nekelia jokio pasitikėjimo.

Bavarų kraujasekys: priežiūra

Bavarų kraujasekiai – tai gana sveika šunų veislė (jos atstovai dažniausiai sulaukia 11-12 metų), tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų sveikatos sutrikimų. Bavarų kraujasekiai kartais kenčia nuo klubo arba alkūnės sąnario displazijos, todėl renkantis veislyną svarbu pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais (tai padės išvengti šių paveldimų ligų rizikos). Taip pat šiems šunims yra būdingos ausų infekcijos, tad šeimininkai turėtų reguliariai apžiūrėti ausis, ir įsitikinti, kad jos yra švarios. Pasitaiko ir traumų medžioklės metu, todėl svarbu augintinį saugoti, ir pasirūpinti, kad jis nesusižeistų.

Maistui šios veislės šunys nėra išrankūs – tereikia pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė.

Taip pat būtina pakankamai dėmesio skirti bavarų kraujasekių fiziniam aktyvumui – jei fizinė ir emocinė iškrova bus nepakankama, šuo namuose gali pridaryti tikrai nemažai žalos.

Kailio priežiūra yra labai paprasta – visiškai užteks šunį pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai būtina.

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Lengvai dresuojamas;
• Nereikalauja daug priežiūros;
• Lengvai perneša šaltį.

Trūkumai

• Netinkamas kaip sarginis šuo.

PatarimuPasaulis.lt