Bavarų kraujasekys – tai ramaus būdo šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininko. Šios veislės šunys yra pasitikintys savimi, tačiau gana triukšmingi – jų balsas yra skardus ir veriantis. Bavarų kraujasekiai pasižymi ypatingai puikia uosle, gali sekti bet kokio dydžio žvėris. Toks šuo – ne tik nepakeičiamas pagalbininkas medžioklėje, bet taip pat ir puikus šeimos bičiulis, su kuriuo užmegsite tikrai tvirtą ryšį.

Veislės istorija

Bavarų kraujasekiai nėra sena šunų veislė – ji susiformavo 1870 metais. Vis dėlto, šios veislės šunų protėviai gyvuoja jau daugybę šimtmečių – senuose rašytiniuose šaltiniuose yra minimi šunys, labai panašūs į dabartinius bavarų kraujasekius. Visai neseniai šios veislės atstovai priklausė išimtinai tik bajorams, kuriems medžioklėje buvo reikalingi talentingi pagalbininkai, tačiau šiandien viskas pasikeitę. Devynioliktame amžiuje medžiotojai siekė kiek įmanoma labiau pagerinti  šunų medžioklines savybes, tad veisimu užsiėmė ne vienas kilmingas bajoras.  Vis dėlto, bavarų kraujasekių veislės atsiradimas – Karl Bebenburg de Reichenhall nuopelnas. Net ir labai patyrusiems medžiotojams ne visada pavykdavo iš pirmo šūvio nužudyti medžiojamą žvėrį (sunkiai sužeisti elniai ar kiti dideli žvėrys kartais tiesiog pabėga), todėl buvo reikalingas toks šuo, kuris galėtų rasti sužeistus žvėris, ir apie tai pranešti šeimininkui. Bavarų kraujasekiai buvo išveisti kryžminant Hanoverio pėdsekius ir Bavarijos kalnų skalikus – naujos šunų veislės atstovai buvo mažesni, judresni ir dar ištvermingesni. Šiomis savybėmis netrukus susidomėjo ir kiti medžiotojai – 1912 metais Monahiume buvo įkurtas pirmasis bavarų kraujasekių veislės mylėtojų klubas. Nors visai neseniai ši šunų veislė buvo žinoma tik Vokietijoje, tačiau pastarąjį dešimtmetį veislė išpopuliarėjo Lenkijoje, Rusijoje, JAV, Latvijoje. Taip pat šios veislės atstovų turime ir Lietuvoje.

Bavarų kraujasekys: išvaizda

Bavarų kraujasekys yra vidutinio dydžio šuo, kurio svoris, priklausomai nuo lyties, gali siekti 20-30 kg. Patinų aukštis ties ketera siekia 47-52 cm, patelių ūgis gali būti nuo 44,5 iki 48 cm. Patelės yra ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės. Bavarų kraujasekiams yra būdingas proporcingas kūno sudėjimas: kūnas pailgas, raumeningas, galva vidutinio dydžio, kojos ne per ilgos ir ne per trumpos. Galva laikoma šiek tiek pakelta, uodega  laikoma lygiai arba įžambiai nuleista žemyn. Juosmuo trumpas, gana platus, strėnos ilgos, nugara lanksti.  Bavarų kraujasekio kaukolė primena kupolą, matomas aiškus pakilimas, einantis link kaktos. Kaklas grakštus, tolygiai susiliejantis su nugaros linija. Ausys šiek tiek ilgesnės už vidutines, gali siekti nosį (bet ne žemiau). Uodega išaugusi aukštai, gana ilga, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Kailis tankus ir lygus, prigludęs, vidutinio šiurkštumo, gana žvilgus. Leistinos kailio spalvos: raudona, ruda, elninė arba elninė-ruda.