Bretonės spanielis – tai aristokratiškos išvaizdos paukštšunis, kuris šunų mylėtojus pirmiausia pavergia išvaizda. Tai yra labai energingas augintinis, kuriam reikalinga nuolatinė aktyvi veikla. Nors Bretonės spanielių nerekomenduojama auginti bute, tačiau tuomet, jei šeimininkas yra pakankamai aktyvus ir turintis daug laisvo laiko, galima pasvarstyti ir apie tokio šuns auginimą bute. Šios veislės šunys tikrai džiaugsis, jei turės galimybę kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, todėl Bretonės spanieliai idealiai tinka nuosavame name gyvenantiems žmonėms.

Bretonės spanielis: veislės istorija

Bretonės spanieliai yra labai populiarūs Prancūzijoje. Spėjama, kad tai yra viena seniausių paukštšunių veislių, tačiau tik XX amžiuje buvo imtasi griežtos atrankos šių šunų veisimui (todėl dabartinis Bretonės spanielis gerokai skiriasi nuo savo pirmtakų). Šios veislės šunys yra ypatingai vertinami dėl puikių medžioklinių savybių: Bretonės spanieliai pasižymi puikiais sekimo įgūdžiais, gera uosle bei natūraliu gebėjimu mokytis. Veislės pavadinimas buvo suteiktas Prancūzijos provincijos, iš kurios šie šunys yra kilę, garbei. Pirmasis šios veislės šunų standartas buvo parengtas 1907 metais, o praėjus vieneriems metams buvo oficialiai paskelbtas. Netrukus Bretonės spanieliai sulaukė susidomėjimo ir už Prancūzijos ribų, o nuo 1920 metų šie šunys buvo importuojami į Šiaurės Ameriką. Nors ši veislė galėjo susiformuoti dar maždaug 1800 metais, tačiau pirmą kartą Prancūzijos parodoje pasirodė ganėtinai vėlai – tik 1990 metais.

Bretonės spanielis: išvaizda

Bretonės spanielis yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis ties ketera įprastai siekia 43-53 cm, o svoris gali svyruoti nuo 14 iki 18 kilogramų. Tai yra harmoningo sudėjimo, elegantiškos išvaizdos šunys, kuriems būdinga gyvybinga išraiška ir protingas žvilgsnis. Bretonės spanielių nugara tiesi ir trumpa, sujungta su gana plačiu ir raumeningu juosmeniu. Galva elegantiškos formos, be odos nuokarų. Ausys išaugusios aukštai, trikampio formos, gana plačios ir trumpos. Uodega natūraliai trumpa, išaugusi aukštai, laikoma tiesiai arba šiek tiek nuleista. Kai kurie Bretonės spanieliai uodegos apskritai neturi, tačiau įprastai jos ilgis svyruoja nuo 3 iki 10 centimetrų. Kailis plonas, tiesus arba šiek tiek banguotas. Leistinos kailio spalvos: balta ir oranžinė, balta ir juoda, balta ir raudonai ruda, taip pat kailis gali būti margas arba keršas su pataškavimais snukio ir kojų srityse. Visų spalvų kailį puošia netaisyklingos formos dėmelės.

Bretonės spanielis: charakteris

Bretonės spanielis yra labai prieraišus augintinis, kuris noriai bendrauja ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Šios veislės šunys gali sutarti su kitais namuose esančiais augintiniais, ypatingai tada, jei  pastarieji namuose atsirado anksčiau. Vis dėlto, atsargumo priemonių reikėtų imtis tada, jei namuose auginate papūgą ar kanarėlę – nepamirškite, kad Bretonės spanieliai buvo išveisti paukščių medžioklei. Šios veislės šunys yra labai aktyvūs ir mėgstantys laisvalaikį gamtoje, todėl labai svarbu tai, kad šuo nuolatos turėtų užsiėmimų – priešingu atveju jis gali imti rausti duobes namų kieme ar užsiimti kita destruktyvia veikla. Bretonės spanieliai tiesiog nepakenčia vienatvės, tad ši veislė nėra tinkama tiems žmonėms, kurių ilgą laiką nebūna namuose. Šios veislės šunys yra labai imlūs dresūrai,  labai noriai mokosi naujų komandų. Nors Bretonės spanieliai buvo išvesti medžioklei, tačiau juos gali sudominti ir kita veikla, pavyzdžiui, jiems patiks įvairių triukų mokymasis (šunų „Freestyle“), vikrumo sportas („Agility“), ir t.t. Taip pat jiems puikiai seksis pėdsekystė ar kita su medžiokle susijusi veikla, kuri padės augintiniui išsikrauti emociškai. Svarbiausia – nespausti augintinio atlikti tų veiksmų, kurie jam atrodo beprasmiški ar paprasčiausiai neįdomūs, o tinkama motyvacija visada gali padėti pasiekti puikių rezultatų.

Bretonės spanielis: priežiūra

Bretonės spanieliai yra ganėtinai sveika šunų veislė, kuriai nėra būdingos tam tikros genetinės ligos. Įprastai šios veislės šunys gyvena apie 13 metų, tačiau tinkamai prižiūrimas augintinis gali sulaukti ir kur kas vėlyvesnės senatvės. Bretonės spanieliai nėra labai išrankūs maistui, tačiau pasirūpinkite, kad jūsų augintinio mityba būtų visavertė – tam puikiai tinka aukščiausios kokybės sausas pašaras. Didelį dėmesį vertėtų skirti šuns fiziniam aktyvumui, nes tuomet, jei Bretonės spanielis nepakankamai išsikraus lauke, namuose gali imti niokoti daiktus ar užsiimti kita destruktyvia veikla. Jei mėgstate bėgioti miške ar parke, su savimi pasiimkite ir augintinį – jis tikrai džiaugsis galėdamas palaikyti draugiją. Kaip ir kitų paukštšunių, Bretonės spanielių medžioklės instinktas yra labai stiprus, tad šuns geriausia nepaleisti lakstyti be pavadėlio. Jei šuo turės galimybę leisti laiką nuosavame kieme, tokiu atveju pasirūpinkite, kad tvoroje nebūtų plyšių – užuodęs ar pamatęs grobį Bretonės spanielis gali pabėgti. Po pasivaikščiojimų lauke apžiūrėkite augintinio kailį, ir įsitikinkite, kad jame nėra įsivėlusių šapų. Taip pat patartina reguliariai apžiūrėti šuns ausis, ir įsitikinti, kad nėra infekcijos, jei reikia, išvalyti. Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti Bretonės spanielį reikėtų tik tada, kai tai yra būtina, tačiau persistengti tikrai nevertėtų.

PatarimuPasaulis.lt