Brazilų mastifas kitaip dar vadinamas Fila Brasileiro. Tai – masyvūs šunys, kurių veisimą daugelis kinologų organizacija draudžia, o teisėsauga tam taiko daugybę  suvaržymų (Lietuvoje šie šunys yra įtraukti į pavojingų veislių sąrašą). Vis dėlto, nepaisant gana gąsdinančios šių šunų išvaizdos, brazilų mastifai yra puikūs šeimos draugai ir labai talentingi sargai, kurie prireikus reaguoja tiesiog žaibiškai. Šie šunys labiausiai tinka tvirto charakterio žmonėms, kurie yra pasiryžę nuo mažumės šunį dresuoti – tam jie tikrai imlūs.

Veislės istorija

Brazilų mastifas – tai viena iš dviejų iš Brazilijos kilusių šunų veislių. Veislė buvo išvesta kryžminant ispanų ir portugalų mastifus bei bladhaundus, o jos pirminė paskirtis buvo pėdsekystė ir stambių gyvūnų medžioklė. Brazilų mastifai buvo ypatingai vertinami dėl to, kad jie susekto grobio negriebė, bet lodavo, kol atskubėdavo medžiotojas. Dėl šios savybės brazilų mastifai buvo naudojami ir vergovės laikais – bandžiusius pabėgti vergus šunys grąžindavo nesužeistus. Šie šunys yra universalūs – jie gali ganyti galvijus, dalyvauti medžioklėje ar paieškoje. Nors brazilų mastifai yra labai masyvūs šunys, tačiau labai greiti – jie gali bėgti maždaug 56 kilometrų per valandą greičiu. Nėra žinoma, kada ši veislė susiformavo, tačiau jos pirmasis standartas aprašytas gana vėlai – tik 1956 metais. Nors ši veislė yra įtraukta į agresyvių šunų sąrašą, tačiau Brazilijos mokslininkai penkerius metus lygino tris šunų veisles – dobermanus, vokiečių aviganius bei brazilų mastifus ir nustatė, kad iš šių trijų šunų veislių labiausiai į agresiją linkę dobermanai (brazilų mastifai liko viduriuke).

Brazilų mastifas: išvaizda

Brazilų mastifas – stiprus ir labai raumeningas šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 65-75 cm, o patelių – 60-70 cm. Minimalus patelių svoris turėtų būti 40 kilogramų, o patinų – mažiausiai 50 kg (svoris gali siekti net 70 kilogramų). Brazilų mastifo galva masyvi, tačiau proporcinga kūnui, žiūrint iš viršaus, galva yra trapecijos formos. Snukis vidutinio ilgio, platus, į pabaigą šiek tiek siaurėjantis. Nosis didelė, juoda, plačiomis šnervėmis. Lūpos šiek tiek atvėpusios ir nukarusios. Pageidautinas žirkliškas sąkandis, bet taip pat gali būti ir lygus. Akys migdolo formos, gali būti vidutinio dydžio arba didelės, rudos (spalva gali varijuoti nuo geltonos iki riešutų atspalvio). Ausys didelės, plačios, į galiukus siaurėjančios, užapvalintos, laikomos nuleistos šalia skruostų. Kaklas storas ir tvirtas, su pagurkliu. Nugara tiesi, krūtinė plati ir gili, juosmuo vidutinio ilgio, ženkliai siauresnis už krūtinę. Kojos tvirtų kaulų, lygiagrečios, tiesios. Letenos didelės, išlenktais pirštais. Uodega ilga, siekianti kulkšnis, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, lygus, prigludęs. Leidžiamos įvairios kailio spalvos, išskyrus baltą, pelės pilkumo, juodą ir dėmėtą.