Cvergšnauceris (Miniature Schnauzer)

Cvergšnauceris (Miniature Schnauzer)

 

Veislė: Cvergšnauceris
Kilmės šalis: Vokietija
Paskirtis: Namų šuo
Spalvos:  Juoda, juoda ir sidabrinė, balta, „druskos ir pipirų“
Charakteris: Ramus, draugiškas, protingas, budrus, sargus, atkaklus, bebaimis, paklusnus
Ūgis:  30-36 cm
Svoris:  6-7 kg
Ilgaamžiškumas: 13-14 metų
Kiti pavadinimai:  Miniatiūrinis šnauceris, Miniature Schnauzer, Zwergschnauzer
Hipoalerginis:  Ne
Vados dydis:   

 

Cvergšnauceriai yra nedideli, bet labai aktyvūs šunys. Kartais šios veislės šunys gali būti užsispyrę ar net įžūlūs, todėl socializacija ir dresūra yra būtina dar ankstyvame augintinio amžiuje. Tinkamai išauklėtas cvergšnauceris yra tikrai puikus kompanionas, mielai bendraujantis su vaikais ir šunimis. Jei šeimininkas cvergšnaucerį tinkamai motyvuoja, šuo gali išmokti ne tik bendrojo paklusnumo komandų, bet taip pat ir įvairių triukų. Paprastai šie augintiniai yra tylūs, tačiau išgirdę, kad kažkas įžengė į nuosavą teritoriją, būtinai apie tai praneš lojimu. Kartais šie šunys dar vadinami miniatiūriniais šnauceriais.

Cvergšnauceris (Miniature Schnauzer)

Veislės istorija

Cvergšnauceriai – tai šunų veislė, kilusi iš Vokietijos. „Zwerg“, išvertus į lietuvių kalbą, reikštų „nykštukas“, o „Schnauze“ – „snukis“. Tai yra gana sena šunų veislė, gyvuojanti jau daugybę šimtmečių. Senovėje šios veislės atstovai buvo labai vertinami už jų sargumą ir medžioklinius gebėjimus (šie šunys gaudydavo žiurkes). Pirmieji panašūs šunys vaizduojami XV amžiaus paveiksluose bei skulptūrose. Spėjama, kad cvergšnaucerių veislė buvo išvesta sukryžminus mitelšnaucerius su afenpinčeriais ir kitais nedidelio ūgio šunimis. Pirmasis įrašas apie cvergšnaucerius pasirodė 1888 metais, o parodoje šie šunys pirmą kartą sudalyvavo 1899 metais. Didžiausio populiarumo ši veislė sulaukė XX amžiaus pradžioje, kuomet cvergšnauceriai dar buvo vadinami nykštukiniais šiurkščiaplaukiais pinčeriais. Amerikos kinologų klubas šią veislę užregistravo 1926 metais (pirmieji cvergšnauceriai į JAV pateko 1924 m.) 2008 metais Amerikoje cvergšnauceriai pateko į populiariausių šunų sąrašą – užėmė 11 vietą.

Cvergšnauceris (Miniature Schnauzer)

Cvergšnauceris: išvaizda

Cvergšnauceris yra nedidelis, kvadrato formos šuo. Paprastai šios veislės šunų ūgis siekia 30-36 cm, svoris gali svyruoti nuo 6 iki 7 kilogramų (patelės žemesnės ir smulkesnės už patinus). Galva yra stačiakampio formos, jai išraiškingumo suteikia plaukuota barzda, ūsai ir antakiai. Akys ovalo formos, tamsių spalvų. Ausys trikampio formos, natūraliai palinkusios į priekį (Europos Sąjungos šalyse nėra kerpamos). Sąkandis žirklinis. Kaklas tvirtas ir raumeningas, šiek tiek lenktas. Krūtinė plati ir gili. Priekinės kojos tiesios ir tvirtos, letenos nedidelės, apvalios. Uodega vidutinio ilgio, ES šalyse netrumpinama. Cvergšnauceriai turi dvigubą kailį – išorinis sluoksnis yra šiurkštus, o pavilnė minkšta ir švelni. Leistinos spalvos: juoda, juoda ir sidabrinė, balta, „druskos ir pipirų“. Su amžiumi cvergšnaucerio kailio spalva tampa šviesesnė. Parodose dalyvaujančių cvergšnaucerių kailis yra kerpamas, ilgesni plaukai paliekami tik ausų, kojų, snukio ir pilvo srityse.

cvergsnauceris Miniature Schnauzer

Cvergšnauceris: charakteris

Cvergšnauceris žavi tuo, kad jis visada stengiasi įtikti savo šeimininkui. Būtent dėl šios priežasties cvergšnaucerius yra gana lengva dresuoti, jie labai greitai perpranta, ko iš jų yra tikimasi. Svarbu tai, kad šeimininkas atrastų tinkamus motyvacijos būdus, nes priešingu atveju cvergšnauceris gali apsimesti, kad komandų paprasčiausiai negirdi. Nors šios veislės šunys yra nedidelio ūgio, tačiau jie yra labai drąsūs, ir visada nusiteikę ginti savo teritoriją. Cvergšnaucerių medžioklės instinktas yra labai stiprus, todėl jie gali būti auginami tik su stambesniais gyvūnais, bet jokiu būdu ne su paukščiais, graužikais ar ropliais. Jei šuo nuo mažumės augo su kate, tokiu atveju jos nepuls, tačiau cvergšnauceris tikrai negali pažadėti, kad lauke kačių taip pat nevaikys. Į svečius cvergšnauceriai reaguoja gana įtariai, bet pamatę, kad jokio pavojaus nėra, neloja ir bando susidraugauti su atvykėliais. Šios veislės šunys yra aktyvūs ir energingi – jie mielai gaudo kamuoliukus ar kitus skraidančius objektus, noriai dalyvauja įvairiose vikrumo rungtyse, ir t.t. Svarbiausia yra tai, kad augintinis nenuobodžiautų, nes jei taip nutiks, jis tikrai susigalvos veiklos pats – deja, tai dažniausiai šeimininkų nenudžiugina.

cvergsnauceris Miniature Schnauzer

Cvergšnauceris: priežiūra

Cvergšnauceriai yra sveika šunų veislė, tačiau tam tikrų ligų vis dėlto pasitaiko. Šie šunys kartais serga akių ir odos ligomis, šlapimo pūslėje gali kauptis akmenys. Paveldimų ligų galima išvengti, jei bus pasirenkamas patikimas veislynas, ir pasidomėsite šuniukų tėvams atliktais tyrimais. Nemažai šios veislės šunų ligų sukelia ne kas kitas, o nutukimas. Kadangi cvergšnauceris nelabai jaučia saiko, labai svarbu duodamo pašaro kiekį normuoti. Jei pastebėsite, kad augintinio svoris tapo pernelyg didelis, duodamą pašarą pakeiskite į dietinį. Cvergšnauceriui yra reikalingas didelis fizinis aktyvumas – jei augintinis nepakankamai išsidūks lauke, jis bus aktyvus ir namuose. Kasdien yra reikalingi gana ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, taip pat ir protinė veikla. Šiurkštų cvergšnaucerio kailį rekomenduojama šukuoti du kartus per savaitę. Taip pat yra reikalingas reguliarus kirpimas, nes nekirpti plaukai yra linkę garbanotis ir veltis. Jei kailyje susidarė sąvėlų, jas būtina pašalinti. Cvergšnaucerį, kaip ir kitus šiurkščiaplaukius šunis, reikia bent du kartus per metus triminguoti. Parodose dalyvaujantys cvergšnauceriai yra kerpami standartiniu šnaucerių kirpimu – tą rekomenduojama atlikti profesionalioje šunų kirpykloje. Jei šuo nedalyvauja parodose, kailį galima patrumpinti ir savarankiškai. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina, kas mėnesį patartina patrumpinti augintinio nagus.

Privalumai

  • Draugiškas su vaikais;
  • Lengvai pernešantis šaltą klimatą;
  • Draugiškas su kitais šunimis ir didesniais naminiais gyvūnais;
  • Lengvai dresuojamas;
  • Lengvai pritampa prie gyvenimo šeimoje;
  • Kailis beveik nesišeria.

Trūkumai

  • Sunkiai perneša karštį;
  • Turi polinkį į nutukimą;
  • Kailiui reikia kasdienės priežiūros.

PatarimuPasaulis.lt

Taip pat skaitykite

Alergija šunims
Šuns blusos

Augintinį užpuolė blusos: ką daryti?

rugpjūčio 15, 2019 Augintinis 6376 Hits

Hipoalerginiai šunys

Graužikai

Kačių veislės

Papūgos