Čekų terjeras (Cesky Terrier)

Čekų terjeras pasižymi harmoningu temperamentu: šios veislės šunys niekada nerodo agresijos, pasižymi kantrybe ir draugiškumu. Nors su nepažįstamais žmonėmis čekų terjerai nėra linkę bendrauti, tačiau pelnyti jų palankumą tikrai nėra labai sunku. Šios veislės augintiniai puikiai sutaria su vaikais, mėgsta žaidimus ir kitą aktyvią veiklą, nesunkiai išmoksta naujų komandų. Čekų terjerai yra labai kantrūs: net ir tuomet, jei vaikai neatsargiai timpteli už ausų, šios veislės šunys nesupyksta, tačiau visada svarbu stebėti, kad vaikai šuns neskriaustų. Jei čekų terjeras yra nuo mažumės socializuojamas, suaugęs šuo yra savimi pasitikintis ir neturintis nepagrįstų baimių.

Čekų terjeras: veislės istorija

Čekų terjerų veislės atsiradimas – čekų kinologo Františeko Gorako nuopelnas, kuris iš pradžių veisė škotų terjerus. Pirmoji čekų terjerų vada gimė sukryžminus škotų terjerą ir Silihemo terjerę, o vėliau laukė ilgas selekcinis darbas. Veislės formavimasis truko maždaug dešimt metų, kol galiausiai čekų terjerai galėjo būti pristatyti kaip susiformavusios veislės atstovai. Savo veislyną Františekas Gorakas pavadino „Lovu Zdar“, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „Sėkmingas medžioklis“. Čekų terjerai buvo naudojami įvairių žvėrelių medžioklei – dažniausiai lapių ir barsukų. Pirmą kartą parodoje čekų terjeras pasirodė 1959 metais, o praėjus keliems dešimtmečiams parodose dalyvavo jau 60-70 šios veislės atstovų. Ši šunų veislė FCI pripažinimo sulaukė 1963 metais. Savo gimtinėje čekų terjerai yra labai vertinami ir branginami, šios veislės atstovai neretai vaizduojami Čekijos pašto ženkluose, taip pat ir įvairiuose meno kūriniuose. Po veislės pripažinimo čekų terjerai sulaukė nemažo skandinavų susidomėjimo, šie šunys taip pat buvo eksportuojami į Ameriką , Angliją ir Australiją. Lietuvoje šios veislės atstovai vis dar yra tikra retenybė (2010 metais buvo užregistruoti vos trys čekų terjerai).

Čekų terjeras: išvaizda

Čekų terjeras yra gana nedidelis šuo – idealus patinų aukštis ties ketera siekia 29 cm, o kalyčių – 26,5 cm. Kalyčių svoris turėtų būti ne mažesnis nei 5,5 kg, o patinų – ne daugiau nei 10 kg. Čekų terjero kūnas yra pailgas, šiek tiek išlenktas. Juosmuo platus ir raumeningas, strėnos gerai išvystytos, nugara tvirta, vidutinio ilgio. Galva yra buko pleišto formos, turi būti ne per daug plati. Akys vidutinio dydžio, šiek tiek įkritusios, antakiai užkritę ant akių. Ausys vidutinio ilgio, trikampio formos, dengiančios vidinę ausies dalį. Lūpos storos, juodos spalvos. Žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkliškas. Uodega išaugusi žemai, gana stora, idealus uodegos ilgis – 18-20 cm. Kailis švelnus, šiek tiek banguotas, blizgus. Leistinos kailio spalvos: pilkai mėlyna (šuniukai gimsta juodi) ir šviesiai ruda (šuniukai gimsta tamsaus šokolado spalvos).

Čekų terjeras: charakteris

Nors čekų terjerai buvo išveisti medžioklei, tačiau šiandien jie vis dažniau pasirenkami kaip šeimos bičiuliai. Šios veislės atstovai puikiai sutaria su visais šeimos nariais, noriai dūksta su vaikais. Čekų terjerai yra gana lengvai dresuojami, tačiau dresūros pagrindais rekomenduojama pasirūpinti kuo ankstesniame augintinio amžiuje. Svarbu ir tai, kad pasirūpintumėte augintinio socializacija, supažindintumėte su kuo daugiau žmonių bei gyvūnų. Mažesnius gyvūnus čekų terjeras gali laikyti savo grobiu, tad tuomet, jei namuose planuojate auginti ir kitų augintinių, prie jų pratinkite dar tuomet, kai čekų terjeras bus gana jaunas. Jei su kitais augintiniais šios veislės atstovai augs nuo mažumės, tikėtina, kad jokių problemų nekils. Čekų terjerai niekuomet neatsisako aktyvios veiklos – jie noriai žaidžia su kamuoliuku, neatsisako ilgų pasivaikščiojimų. Šios veislės atstovai yra labai sumanūs, tad juos gali sudominti ir tam tikras šunų sportas, pavyzdžiui, „Agility“. Jei čekų terjero fizinis krūvis bus nepakankamas, tokiu atveju augintinis gali užsiimti įvairia destruktyvia veikla.

Čekų terjeras: priežiūra

Čekų terjerai yra labai ištvermingi ir pasižymintys puikia sveikata, tačiau kartais pasitaiko kelio girnelės išnirimo atvejų. Renkantis veislyną būtina pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, nes tai gali padėti išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Jaunų čekų terjerų medžiagų apykaita yra labai greita, todėl juos reikia maitinti keletą kartų per dieną nedideliais kiekiais. Šuniui suaugus, pakanka dviejų šėrimų per dieną ryte ir vakare. Šios veislės šunys maistui nėra labai išrankūs, tačiau svarbu pasirūpinti, kad augintinis gautų pakankamai reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Po valgio patartina nuvalyti šuns barzdą. Čekų terjero kailis reikalauja reguliarios priežiūros – kailį reikia ne tik šukuoti, bet taip pat ir kirpti (kailio formavimą rekomenduojama atlikti profesionalioje šunų kirpykloje, tą reikės atlikti kas maždaug 7-8 savaites). Po pasivaikščiojimo lauke patikrinkite, ar šuns kailyje nėra įsivėlusių šapų, reguliariai patrumpinkite plaukus tarpupirščiuose. Maudyti šios veislės šunis dažniausiai pakanka kartą kas mėnesį, tačiau prireikus tą galima atlikti ir dažniau. Jei čekų terjerą ruošite parodai, maudynių nepasilikite paskutiniam vakarui, nes kailio tekstūra gali būti pernelyg minkšta. Čekų terjerai neretai susiduria su dantų problemomis, todėl augintinio dantis rekomenduojama valyti 2-3 kartus per savaitę. 

Privalumai