Kokerpudelis (Cockapoo)

Kokerpudelis pirmiausia sužavi savo išvaizda, tačiau jo charakteris taip pat vertas pagyrų. Tai – šeimos šuo, kuris puikiai sutaria ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Galite būti užtikrinti, kad su kokerpudeliu tikrai neteks nuobodžiauti – šios veislės atstovai yra labai žaismingi ir stebinantys išradingumu. Kokerpudeliai greitai perpranta naujas komandas ir visada stengiasi įtikti savo šeimininkui, todėl su šios veislės atstovu galima dalyvauti paklusnumo ar vikrumo varžybose.

Kokerpudelis: išvaizda

Kokerpudelis – tai nedidelis šuo, turintis ir kokerspanielio, ir pudelio bruožų. Skiriami net keturi skirtingi šios veislės atstovų dydžiai: „teacup toy“ kokerpudeliai yra žemesni nei 25 cm ties ketera ir sveria ne daugiau nei 2,5 kg, „toy“ („žaislinio“) kokerpudelio aukštis ties ketera gali būti 25-28 cm, o svoris turėtų būti ne didesnis nei 6 kg, mini kokerpudelių aukštis ties ketera varijuoja nuo 28 iki 36 cm, o svoris – nuo 6 iki 8 kg, standartinis kokerpudelis yra ne mažesnio nei 38 cm aukščio ties ketera ir turi sverti daugiau nei 8 kilogramus. Kokerpudelių kailis yra labai minkštas ir švelnus, maždaug kas tris mėnesius turi būti kerpamas. Leistinos kailio spalvos: smėlio, kreminė, juoda, įvairių atspalvių ruda, raudona, abrikosų, balta, sidabrinė.

Kokerpudelis: charakteris

Kokerpudeliai yra labai socialūs ir norintys būti kuo arčiau žmogaus. Šios veislės atstovai puikiai prisitaiko prie naujos aplinkos, toleruoja namuose esančius gyvūnus (sutaria ne tik su šunimis ar katėmis, bet taip pat ir su smulkesniais augintiniais). Kokerpudeliai yra labai žaismingi ir energingi, tačiau puikiai prisitaiko prie šeimininko dienotvarkės. Vis dėlto, kokerpudelis geriausiai jausis tuose namuose, kuriuose gyvenantys žmonės yra ganėtinai aktyvūs ir galintys savo augintiniui skirti pakankamai daug dėmesio.

Kokerpudelis: veislės istorija

Kokerpudelis – tai hibridinė veislė, kurios istorija prasidėjo 1960 metais. Nors šiandien hibridinės šunų veislės yra išvedinėjamos sąmoningai, tačiau kokerpudeliai pasaulį išvydo visiškai atsitiktinai. Kai paaiškėjo, kad gimę mišrūnai ne tik gražūs, bet taip pat pasižymi puikiu charakteriu, buvo nuspręsta tęsti jų veisimą. 1999 metais Amerikoje buvo įkurtas kokerpudelių mylėtojų klubas ir buvo bandoma nustatyti pirmąjį šios veislės standartą. Nuo 2004 metų siekiama išvengti neatsakingo kokerspanielių ir pudelių hibridų veisimo, todėl nustatyta, kad kokerpudeliais gali būti laikomi tik šeštos kartos atstovai. Šiandien kokerpudeliai smarkiai populiarėja, tačiau Tarptautinė kinologų federacija (FCI) kokerpudelių nepripažįsta kaip atskiros veislės.