| Veislė: | Česapyko įlankos retriveris |
| Kilmės šalis: | JAV |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Rudi atspalviai |
| Charakteris | Protingas, prieraišus, tylus, mėgsta dominuoti, laimingas, sargus |
| Ūgis: | 53-66 cm |
| Svoris: | 25-36 kg |
| Ilgaamžiškumas: | metų |
| Kiti pavadinimai: | Chesapeake Bay Retriever |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Česapyko įlankos retriveris – tai santūraus charakterio šuo, kuris labai greitai mokosi, ir visada stengiasi įtikti savo šeimininkui. Šios veislės atstovai yra gana ramūs, prisitaikantys prie šeimininko gyvenimo ritmo, tačiau neatsisako ir įvairios aktyvios veiklos. Česapyko įlankos retriveriai mėgsta žaidimus su kamuoliuku, ir tiesiog dievina plaukiojimą. Šiems šunims puikiai sekasi įvairios šunų sporto rūšys – jie gali puikiai pasirodyti sportinio paklusnumo („Obedience“) ar vikrumo („Agility“) varžybose.
Veislės istorija
Česapyko įlankos retriveriai yra laikomi amerikiečių veisle, tačiau iš tiesų šie šunys yra kilę iš Anglijos. Kai 1807 metais prie Marilando valstijos krantų ant seklumos užplaukė britų laivas, ir jos įgulos narius išgelbėjo vietiniai gyventojai, laive taip pat rasti ir du šunyčiai, kuriems buvo suteikti Seiloro ir Kantono vardai. Kai šie šuniukai paūgėjo, buvo pastebėta, kad jiems puikiai sekasi iš vandens atnešti pašautus paukščius. Amerikiečiai siekė dar labiau pagerinti šių šunų darbines savybes, todėl jie buvo kryžminami su oterhaundais, garbanotaisiais ir lygiaplaukiais retriveriais. Nors šie šunys yra puikūs kompanionai ir nuostabūs šeimos draugai, tačiau dažniausiai šios veislės atstovai yra laikomi kaip pagalbininkai medžioklėje. Pirmą kartą parodoje šios veislės atstovai dalyvavo 1877 metais, o pirmasis veislės mylėtojų klubas buvo įsteigtas gerokai vėliau – 1918-aisiais. Veislės standartas buvo patvirtintas 1932 metais. Už JAV ribų apie Česapyko įlankos retriverius žinoma labai nedaug.
Česapyko įlankos retriveris: išvaizda
Česapyko įlankos retriveriai yra gana dideli šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 58-66 cm, kalyčių – 53-61 cm. Kalytės ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės – jos įprastai sveria nuo 25 iki 32 kilogramų, o patinai – nuo 29 iki 36 kg. Česapyko įlankos retriverio kūnas vidutinio ilgio, šonai dailiai įlinkę, galinė kūno dalis yra šiek tiek aukštesnė už pečių liniją. Galva gana ilga, žandikauliai labai galingi. Akys šviesios – gali būti geltonos arba gintaro spalvos. Ausys gana nedidelės, laisvai kabančios. Uodega vidutinio ilgio, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Kailis dviejų sluoksnių: viršutinis sluoksnis gana šiurkštus, vidutinio ilgio, o pavilnė tanki ir minkšta. Pečių, nugaros, kaklo ir juosmens srityse kailis linkęs banguotis. Leistina kailio spalva – įvairaus tamsumo ruda.
Česapyko įlankos retriveris: charakteris
Česapyko įlankos retriveris yra puikus šeimos draugas, kuris labai prisiriša prie visų savo šeimos narių. Šios veislės atstovai labai noriai bendrauja su vaikais, juos globoja. Su namuose esančiais augintiniais Česapyko įlankos retriveris puikiai sutaria, retai veliasi į konfliktus su kitais šunims. Nors šios veislės atstovams yra būdingas santūrus charakteris, tačiau svarbu laiku pasirūpinti tinkama šuns socializacija ir dresūros pagrindais. Česapyko įlankos retriveriams yra tinkami tik pozityvios dresūros metodai, su šunimi turi būti elgiamasi švelniai ir motyvuojančiai. Šie šunys labai greitai mokosi, ir tą daro net labai noriai. Už skanesnį kąsnelį Česapyko įlankos retriveris padarytų bet ką! Kaip ir kiti retriveriai, šios veislės atstovai yra tikri maisto vergai, tad gali būti svarbu išmokyti šunį neimti maisto iš svetimų žmonių. Česapyko įlankos retriveris gerai jaučiasi gyvendamas ir bute, ir name su nuosavu kiemu – svarbiausia yra tai, kad šeimininkas augintiniui skirtų pakankamai daug laiko, o šuo visada turėtų, kuo užsiimti. Česapyko įlankos retriveris visada nori būti kuo arčiau šeimininkų, todėl geriausia šiuos šunis auginti namuose, bet ne lauke.
Česapyko įlankos retriveris: priežiūra
Česapyko įlankos retriveris gyvena maždaug 10-12 metų. Nors veislė nėra labai populiari, ir šie šunys veisiami labai atsakingai, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų genetiškai paveldimų ligų. Česapyko įlankos retriveriai gali kentėti nuo klubo sąnario displazijos, progresuojančios tinklainės atrofijos, kataraktos. Taip pat šios veislės šunys gali sirgti trečiojo tipo Von Vilebrando liga, kuri pasireiškia nepakankamu kraujo krešėjimu. Jei nuspręstumėte įsigyti šios veislės šunį, veislyną rinkitės labai atsakingai, ir pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais ir jų rezultatais. Svarbu pasirūpinti visaverte Česapyko įlankos retriverio mityba, ir užtikrinti, kad su maistu augintinis gaus visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Šios veislės atstovai apetitu tikrai nesiskundžia, tad duodamo pašaro kiekį būtina normuoti – priešingu atveju šuo ims tukti. Po valgio ribokite augintinio fizinį aktyvumą, nes pernelyg aktyvi veikla gali lemti skrandžio apsisukimą. Kai kurie šios veislės atstovai kenčia nuo įvairių odos ligų, todėl svarbu laiku pastebėti simptomus, ir kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Būtina reguliariai apžiūrėti šuns ausis, ir įsitikinti, kad nėra uždegimo (jei Česapyko įlankos retriveris plaukios vandens telkinyje, po vandens procedūrų nusausinkite augintinio ausis). Kailio priežiūra nepareikalaus labai didelio dėmesio – pakanka pašukuoti keletą kartų per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu tą patartina atlikti dažniau. Maudyti šios veislės atstovus gana sudėtinga, nes jų kailis beveik neperšlampantis, taigi, tą darykite tik tada, kai tai bus būtina.
PatarimuPasaulis.lt
