Česapyko įlankos retriveris – tai santūraus charakterio šuo, kuris labai greitai mokosi, ir visada stengiasi įtikti savo šeimininkui. Šios veislės atstovai yra gana ramūs, prisitaikantys prie šeimininko gyvenimo ritmo, tačiau neatsisako ir įvairios aktyvios veiklos. Česapyko įlankos retriveriai mėgsta žaidimus su kamuoliuku, ir tiesiog dievina plaukiojimą. Šiems šunims puikiai sekasi įvairios šunų sporto rūšys – jie gali puikiai pasirodyti sportinio paklusnumo („Obedience“) ar vikrumo („Agility“) varžybose.

Veislės istorija

Česapyko įlankos retriveriai yra laikomi amerikiečių veisle, tačiau iš tiesų šie šunys yra kilę iš Anglijos. Kai 1807 metais prie Marilando valstijos krantų ant seklumos užplaukė britų laivas, ir jos įgulos narius išgelbėjo vietiniai gyventojai, laive taip pat rasti ir du šunyčiai, kuriems buvo suteikti Seiloro ir Kantono vardai. Kai šie šuniukai paūgėjo, buvo pastebėta, kad jiems puikiai sekasi iš vandens atnešti pašautus paukščius. Amerikiečiai siekė dar labiau pagerinti šių šunų darbines savybes, todėl jie buvo kryžminami su oterhaundais, garbanotaisiais ir lygiaplaukiais retriveriais. Nors šie šunys yra puikūs kompanionai ir nuostabūs šeimos draugai, tačiau dažniausiai šios veislės atstovai yra laikomi kaip pagalbininkai medžioklėje. Pirmą kartą parodoje šios veislės atstovai dalyvavo 1877 metais, o pirmasis veislės mylėtojų klubas buvo įsteigtas gerokai vėliau – 1918-aisiais. Veislės standartas buvo patvirtintas 1932 metais. Už JAV ribų apie Česapyko įlankos retriverius žinoma labai nedaug.

Česapyko įlankos retriveris: išvaizda

Česapyko įlankos retriveriai yra gana dideli šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 58-66 cm, kalyčių – 53-61 cm. Kalytės ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės – jos įprastai sveria nuo 25 iki 32 kilogramų, o patinai – nuo 29 iki 36 kg. Česapyko įlankos retriverio kūnas vidutinio ilgio, šonai dailiai įlinkę, galinė kūno dalis yra šiek tiek aukštesnė už pečių liniją. Galva gana ilga, žandikauliai labai galingi. Akys šviesios – gali būti geltonos arba gintaro spalvos. Ausys gana nedidelės, laisvai kabančios. Uodega vidutinio ilgio, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Kailis dviejų sluoksnių: viršutinis sluoksnis gana šiurkštus, vidutinio ilgio, o pavilnė tanki ir minkšta. Pečių, nugaros, kaklo ir juosmens srityse kailis linkęs banguotis. Leistina kailio spalva – įvairaus tamsumo ruda.