Entlebucho zenenhundai yra vieni mažiausių zenenhundų, todėl kartais yra vadinami mažaisiais zenenhundais. Tai – labai darbštūs ir protingi šunys, degantys nekantrumu įtikti savo šeimininkui. Anksčiau Entlebucho zenenhundai saugodavo Šveicarijos kalnų ganyklas, o šiandien šios veislės šunys dažniausiai tiesiog palaiko kompaniją savo šeimininkams. Entlebucho zenenhundai pasižymi ypatingu gyvybingumu bei ištverme, todėl šių šunų panaudojimas gali būti universalus. Dažnai Entlebucho zenenhundai dalyvauja įvairiose šunų sporto rungtyse, kuriose jiems sekasi tiesiog puikiai!

Veislės istorija

Entlebucho zenenhundai yra kilę iš Entlebucho slėnio, todėl jiems buvo suteiktas toks pavadinimas. Pirmą kartą toks veislės pavadinimas buvo pavartotas 1889 metais, o nuo 1913 šie šunys dalyvauja parodose. Tais pačiais metais keturi zenenhundai „kirsta“ uodega buvo pristatyti žymiam šveicarų kalnų šunų globėjui prof. Dr. Albertui Heimui. 1926 metais buvo įkurtas Šveicarijos Entlebucho zenenhundų klubas. Pirmasis veislės standartas buvo aprašytas gana vėlai – tik 1927 metais. Nuo to laiko veislė ėmė vis labiau populiarėti, ir šiandien Europoje yra gana dažnai sutinkamas šuo. Entlebucho zenenhundai yra vertinami dėl jų universalumo – kai buvo pastebėta, kad šios veislės atstovai yra ne vien tik puikūs bandšuniai, bet taip pat galintys dalyvauti ir kitose veiklose, jų populiarumas ėmė sparčiai didėti. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, šios veislės šunų skaičius yra labai mažas.

Entlebucho zenenhundas: išvaizda

Entlebucho zenenhundas yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 42-52 cm, patelių – nuo 40 iki 50 cm. Galva yra proporcinga kūnui, kaukolė plokščia, gana plati. Snukis tolygiai smailėjantis, lūpos prigludusios, nosis juodos spalvos. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys gana nedidelės, apvalios, tamsiai rudos spalvos. Ausys nedidelės, trikampio formos, gana toli viena nuo kitos, išaugusios plačiai, nulėpusios. Kaklas vidutinio ilgio, tvirtas, tolygiai susiliejantis su pečių linija. Nugara tiesi, tvirta, juosmuo vidutinio ilgio, stiprus ir lankstus. Krūtinė plati, gili, šonkauliai užapvalinti. Uodega gali būti vidutinio ilgio „kirsta“ (įgimta, nėra trumpinama) arba ilga. Kojos raumeningos, lygiagrečios, šlaunys gana ilgos, raumeningos. Pėdos apvalios, pirštai nukreipti į priekį. Kūną dengia dvigubas kailis. Viršutinis dengiamasis sluoksnis trumpas ir prigludęs, gana tankus, blizgus. Pavilnė tanki ir minkšta. Entlebucho zenenhundai paprastai būna tipinių trijų spalvų – juodi su simetriškomis rudomis ir baltomis dėmėmis. Rudos dėmės dengia akių, skruostų, snukio, krūtinės ir kojų sritis, baltos žymės puošia viršugalvį, snukį, kojas, uodegą (jei uodega yra ilga, pageidautinas baltas jos galiukas).

Entlebucho zenenhundas: charakteris

Entlebucho zenenhundas kartais mėgsta paloti, ypač tada, jei lieka vienas namuose. Jei nenorite užsitraukti kaimynų nemalonės, augintinį dar nuo mažumės atpratinkite nuo šio įpročio. Svarbu žinoti, kad Entlebucho zenenhundas yra labai energingas, jam reikalingas gana didelis fizinis krūvis. Kuo daugiau laiko praleisite lauke, tuo šuo bus ramesnis namuose. Entlebucho zenenhundai labai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus bei žaidimus, taip pat jam reikalinga ir protinė veikla, kuri neretai išvargina dar labiau nei įvairūs aktyvūs užsiėmimai. Entlebucho zenenhundas yra lengvai dresuojamas šuo, jis greitai perpranta, ko iš jo tikisi šeimininkas, ir visada stengiasi įtikti. Šios veislės šunys gali tapti puikiais pėdsekiais arba gelbėjimo operacijose dalyvaujančiais šunimis – tereikia augintinio energiją ir sumanumą nukreipti tinkama linkme. Šios veislės šunys puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, tačiau žaidimus visada svarbu stebėti. Kadangi Entlebucho zenenhundai jautriai reaguoja į staigius judesius, gali griebti už kulkšnių. Nors šie šunys yra gana atsargūs ir paprastai nebūna agresyvūs, tačiau tokiu elgesiu paprasčiausiai gali išgąsdinti. Svetimais žmonėmis Entlebucho zenenhundas pasitiki ne visada, todėl gali tapti puikiais sargais.

Entlebucho zenenhundas: priežiūra

Entlebucho zenenhundai yra gana sveiki ir ilgaamžiai (paprastai gyvena apie 10-15 metų). Viena dažniausiai pasitaikančių genetinių ligų – klubo sąnario displazija, tačiau šio susirgimo bus galima išvengti, jei veislyną rinksitės atsakingai. Pasidomėjus šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, genetinių susirgimų tikimybė bus kur kas mažesnė. Entlebucho zenenhundai nėra lepūs augintiniai. Jie puikiai prisitaiko prie šalto klimato, tačiau ištverti karštį jiems yra kur kas sunkiau. Karštomis vasaros dienomis svarbu pasirūpinti, kad augintinis galėtų atsivėsinti, pasivaikščiojimus geriausia planuoti tada, kai lauke oras yra vėsesnis. Entlebucho zenenhundai yra aktyvūs ir reikalaujantys nemažo fizinio krūvio, todėl prieš įsigydami tokį augintinį gerai pagalvokite, ar jam galėsite skirti pakankamai daug laiko. Šios veislės šunys maistui nėra išrankūs, tačiau jų virškinimo sistema gali būti jautri. Parinkę tinkamą pašarą, jo be reikalo nekeiskite, duodamo pašaro kiekį normuokite (būtent antsvoris gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus). Entlebucho zenenhundai šeriasi gana gausiai. Šėrimosi laikotarpiu kailį rekomenduojama šukuoti kasdien, kitu laiku – 2-3 kartaus per savaitę. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Taip pat rekomenduojama reguliariai apžiūrėti ausis, patrumpinti nagus ir išvalyti dantis (nuo apnašų atsiradimo taip pat gelbėja ir specialūs kramtalai).

Berno Zenenhundas…

Stafordšyro bulterjeras…

Portugalų podengas…

Šiba Inu (Shiba Inu)

Hamiltono skalikas…

Dalmatinas (Dalmatian)