Hamiltono skalikas (Hamiltonstövare)

Hamiltono skalikai yra laikomi puikiais kompanionais. Tai – stabilaus charakterio draugiški šunys, kurie iki šių dienų naudojami kiškių ir lapių medžioklėje. Hamiltono skalikai yra labai budrūs ir nesunkiai dresuojami, todėl gali tapti puikiais medžiotojų talkininkais. Jei su medžiokle neturite nieko bendro, Hamiltono skalikas gali tapti puikiu šeimos draugu – šios veislės šunys puikiai sutaria su vaikais, noriai bendrauja ir su savais, ir su nepažįstamais žmonėmis, jei nuo mažumės socializuojamas, gali sutarti su šunimis ir kitais augintiniais. Hamiltono skalikas yra aktyvus šuo, kuris pareikalaus nemažai laiko, todėl toks augintinis nėra tinkamas žmonėms, kurių visą dieną nebūna namuose.

Hamiltono skalikas: veislės istorija

Švedijoje skalikai auginami daugybę šimtmečių, tačiau didžiausio populiarumo jie sulaukė XVI amžiuje. Iki pat 1789 metų Hamiltono skalikai buvo išskirtinai didikų palydovai medžioklėje, nes tuo metu valstiečiams ši veikla buvo draudžiama. Spėjama, kad Hamiltono skalikai galėjo kilti sukryžminus Pietų Vokietijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės skalikus (fokshaundus ir harjerius). Pirmojoje Švedijoje vykusioje parodoje (1886 metais) buvo pristatyti 189 skalikai. Šioje parodoje pasirodė patinas, vardu Pang ir patelė Stella. Abu šie šunys priklausė grafui Hamiltonui, todėl šie skalikai buvo pavadinti jo garbei.

Hamiltono skalikas: išvaizda

Hamiltono skalikas – tvirto sudėjimo šuo. Ūgis ties ketera turėtų būti ne mažesnis nei 50 cm ir ne didesnis nei 60 cm, patelės paprastai yra žemesnės ir smulkesnės už patinus. Vidutinis šios veislės šunų svoris – 25 kilogramai. Hamiltono skalikams yra būdinga ilga stačiakampio formos galva, juoda nosis su didelėmis šnervėmis, žirklinis sąkandis. Kaukolė yra šiek tiek išgaubta. Akių spalva – kaštoninė, ausys kabančios, išaugusios aukštai. Uodega vidutinio ilgio, primenanti kardo formą. Kailis šiurkštus, gana trumpas, būdingas trispalviškumas. Žiemą dėl storo pavilnės kailis tampa tankesnis. Hamiltono skalikams būdingos spalvos: juodas kailis dengia viršutinę kaklo pusę, liemens šonus, viršutinę uodegos dalį, rusva spalva puošia galvą, ausis, galūnes, liemenį ir uodegą, baltas kailis dengia snukį, dalį uodegos, kojų viršų. Iš pažiūros Hamiltono skalikas šiek tiek primena biglį, tačiau pastarasis yra žemesnis ir kiek „minkštesnių“ formų.

Hamiltono skalikas: charakteris

Hamiltonas skalikai yra gero charakterio šunys, kurie labai myli vaikus ir noriai su jais žaidžia. Jei šuo yra tinkamai socializuotas, nerodo jokių agresijos ženklų nei saviems, nei svetimiems žmonėms. Su kitais augintiniais Hamiltono skalikas sutars tada, jei jie namuose gyveno jau anksčiau – hierarchijos viršūnėje visada atsiduria tie gyvūnai, kurie namuose gyvena seniausiai (jei namuose jau seniau karaliavo katė ar kitas šuo, galite būti tikri, kad Hamiltono skalikas gerbs šį įnamį). Mažesnius gyvūnus (pavyzdžiui, graužikus) Hamiltono skalikas gali laikyti savo grobiu, todėl tokia draugija gali būti pavojinga. Hamiltono skalikai yra aktyvūs augintiniai, kurie nori kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Nors šios veislės šunys auginami ne tik nuosavuose namuose, bet taip pat ir butuose, tačiau svarbu įvertinti, ar turėsite pakankamai laiko pasivaikščiojimams, kurie turėtų trukti 40-60 minučių bent du kartus per dieną. Hamiltono skalikai yra gana lengvai dresuojami, tačiau jų medžioklės instinktas yra labai stiprus – geriausia šios veislės šunis vedžioti su pavadėliu, nes priešingu atveju augintinis gali pabėgti. Tinkamai apmokyti šios veislės šunys gali tapti puikiais padėjėjais medžioklėje.

Hamiltono skalikas: priežiūra

Hamiltono skalikai yra gana sveika šunų veislė, tačiau labai svarbu atsakingai rinktis patikimą veislyną. Didelį dėmesį vertėtų skirti šios veislės šunų mitybai – jie yra linkę persivalgyti, o tai gali lemti svorio problemas. Antsvorio turintys augintiniai paprastai serga dažniau, todėl to geriausia išvengti. Hamiltono skalikai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu, kad pašaras būtų visavertis ir augintiniui tiktų. Taip pat didelio dėmesio pareikalaus šių šunų fizinis krūvis – Hamiltono skalikas yra labai aktyvus šuo, todėl svarbu pasirūpinti, kad jis turėtų kuo užsiimti. Nuobodžiaujantis šuo gali kaip reikiant nusiaubti namus, o to norėtų išvengti kiekvienas šuns šeimininkas. Kai kurie šunų mylėtojai Hamiltono skalikus augina butuose, tačiau visada svarbu užtikrinti, kad augintinis gautų pakankamą fizinį krūvį. Žinoma, tą patį galima pasakyti ir gyvenantiems nuosavame name – šuniui tikrai nepakaks vien tik išbėgti į kiemą, kad galėtų pakankamai išsikrauti. Svarbiausia, kad šeimininkas turėtų pakankamai laiko (ir noro) užsiimti su šunimi. Hamiltono skalikas mielai eis į ilgus pasivaikščiojimus, bėgs šalia dviračio (to reikėtų specialiai mokyti). Kadangi šios veislės šunys yra imlūs dresūrai, galite lankyti įvairius šunims skirtus užsiėmimus, užsiimti šunų sportu, ir t.t. Hamiltono skalikų kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – paprastai pakanka pašukuoti specialia gumine pirštine, kuri padės pašalinti negyvus plaukus. Šėrimasis yra sezoniškas, tačiau dėl šilumos gali iškristi daugiau plaukų (žiemą Hamiltono skalikai užsiaugina tankų kailį). Vertėtų kartą per savaitę apžiūrėti šuns ausis ir įsitikinti, ar nėra uždegimo, maždaug kas mėnesį reikėtų patrumpinti šuns nagus.

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Draugiškas su kitais šunimis;
• Kailiui nereikia priežiūros.

Trūkumai

• Reikalingas didelis fizinis aktyvumas.