Hovavartas – tai labai ištvermingas ir imlus šuo, tačiau kartais šios veislės atstovai gali būti kiek užsispyrę. Hovavartas yra labai budrus, jam būdinga tiesiog žaibiška reakcija. Tinkamai išmokyti hovavartai gali tapti nepakeičiamais sargais, kurie padės apsaugoti teritoriją nuo įsibrovėlių. Hovavartai nėra labai lepūs, jie gali būti auginami ir lauke, ir namuose, tačiau svarbu įvertinti, kad būtina palaikyti didelį šių šunų fizinį aktyvumą. Šios veislės atstovai iki pat žilos senatvės išlieka žaismingi ir energingi.

Veislės istorija

Hovavartai yra gana sena šunų veislė, žinoma dar nuo viduramžių. Tai – šunų veislė, susiformavusi Vokietijoje. Vienas seniausių rastų įrašų apie hovavartus buvo atliktas dar XIII amžiuje: 1210 metais buvo apgulta viena Vokietijos pilių. Įsibrovimo metu  išžudyti visi gyventojai, išskyrus lordo sūnų, kurį išgelbėjo didingos išvaizdos šuo. Šios veislės šunys buvo vertinami dėl jų universalumo – jie puikiai tiko ir teritorijos, ir asmenų apsaugai. Hovavartai geriausiai jaučiasi tada, kai jie yra užsiėmę, todėl šiandien ši veislė taip pat naudojama darbui – ne tik apsaugai, bet taip pat ir tarnybai bei gelbėjimo operacijoms.  XX amžiuje hovavartų populiarumas išblėso – juos beveik visiškai pakeitė vokiečių aviganiai, taip pat pasižymintys puikiomis darbinėmis savybėmis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą hovavartams grėsė išnykimas, tačiau vokiečių kinologai laiku susiėmė, ir ėmėsi hovavartų veislės atgaivinimo. Švedijoje ir Suomijoje hovavartų mylėtojų klubas buvo įsteigtas 1960 metais, tačiau Tarptautinė kinologų federacija (FCI) veislę užregistravo tik 1964 metais.

Hovavartas: išvaizda

Hovavartas yra didelis ir stiprus, elegantiškos išvaizdos šuo. Patinų ūgis ties ketera siekia 63-70 cm, kalyčių – 58-65 cm, svoris gali svyruoti nuo 25 iki 40 kilogramų. Iš pažiūros hovavartai kiek primena auksaspalvius retriverius, tačiau geriau įsižiūrėję pastebėtume daugiau skirtumų nei panašumų, be to, labai skiriasi retriverių ir hovavartų charakteris. Hovavartų galva didelė, kakta plati, iškili. Snukis ir viršutinė kaukolės dalis yra vienodo ilgio, nosies nugarėlė tiesi, lūpos prigludusios. Akys vidutinio dydžio, ovalo formos, tamsių spalvų. Nosies veidrodėlis ir nagai paprastai yra kailio spalvos. Ausys išaugusios aukštai, trikampio formos, nukarusios, laikomos priglaustos prie skruostų. Kaklas apžėlęs tankiais plaukais, dėl gana ilgo kailio atrodo storesnis nei yra iš tiesų. Priekinės kojos apaugusios ilgais ir tankiais plaukais, riešai pasviri, letenos apvalios, kompaktiškos. Uodega ilga, puri. Kai šuo ramus, uodega laikoma nuleista, susidomėjusio hovavarto uodega pakyla į viršų. Kailis lygus, blizgus, labai tankus. Leistinos kailio spalvos: juoda, juoda su rusvomis žymėmis, gelsva.