Italų spinonė (Spinone Italiano)

Italų spinonė (Spinone Italiano)

Veislė: Italų spinonė
Kilmės šalis: Italija
Paskirtis: Namų šuo, paukštšunis
Spalvos:  Balta, dvispalvis: balta ir ruda, balta ir kreminė, balta ir oranžinė
Ūgis:  60-65 cm
Svoris:  31-37 kg
Ilgaamžiškumas: 12-13 metų
Kiti pavadinimai:  Spinonas, Spinone Italiano, Spinone, Italian Griffon, Italian Spinone, Italian Wire-haired Pointer, Italian Coarsehaired Pointer
Hipoalerginis:  Ne
Vados dydis:   

Italų spinonė – laba socialus šuo, kuris dievina bendravimą su įvairaus amžiaus žmonėmis. Šios veislės atstovai yra kantrūs ir paklusnūs, tinkamai apmokyti gali tapti puikiais medžiotojų pagalbininkais. Italų spinonė yra puikus kompanionas, kuris labai vertina žmonių draugiją, mielai leidžiasi į keliones su šeimininku, niekada neatsisako ilgų pasivaikščiojimų. Šios veislės atstovams puikiai sekasi įvairus šunų sportas, nes jie labai greitai mokosi, ir noriai vykdo šeimininkų komandas.

italu spinones suniukas Spinone Italianoitalu spinone Spinone Italiano

Veislės istorija 

Italų spinonė – tai šiurkščiaplaukis šuo, kurio protėviai buvo aprašyti dar prieš daugybę šimtmečių. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas italų spinonė, buvo Sélicourt`o 1683 metais išleista knyga apie medžioklę. Viduramžiais šios veislės šunys buvo vaizduojami įvairių menininkų kūriniuose, įskaitant ir Andrea Mantenja XV amžiuje tapytą freską , esančią Palazzo Ducale, Mantujoje. Nors ir spėjama, kad šios veislės atstovai galėjo gyvuoti dar 500 m. pr. Kr., tačiau pirmasis veislės standartas buvo sukurtas tik 1897 metais. Įdomu tai, kad vėliau šių šunų standartas buvo keletą kartų pakeistas – 1904, 1923, 1928, 1939 ir 1994 metais. Nepaisant sudarytų standartų skirtumų, galima paminėti ir tam tikrus šių sudarytų standartų panašumus – juose buvo vienodai apibūdinama italų spinonės galva, kūno sudėjimas ir kailis. Antrojo pasaulinio metu šunų veisimui nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys, todėl atsirado nemažai mišrūnų. 1950 metais Italijoje buvo įkurtas šios veislės šunų mylėtojų klubas, ir nuo to laiko veisimas buvo atliekamas griežčiau. Pirmieji šios veislės atstovai Ameriką pasiekė 1931 metais, čia italų spinonių veislės mylėtojų klubas buvo įkurtas 1987 metais. Anglijos kinologų klubas šią veislę pripažino 1994 metais, o Amerikos kinologų klubas – 2000-aisiais.

Italų spinonė: išvaizda 

Italų spinonė yra didelis šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 60-70 cm, kalyčių – 58-65 cm. Patinai yra ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni – jų svoris paprastai siekia 32-37 kg (kalyčių – 28-30 kg). Italų spinonės kūnas yra beveik kvadrato formos, krūtinė gili, juosmuo šiek tiek išlenktas, raumeningas. Žiūrint iš šono, kaukolė yra ovalo formos. Ausys ilgos,  beveik trikampio formos, kabančios. Akys labai išraiškingos, gali būti įvairių rudų atspalvių: pradedant  geltonai ruda, ir baigiant tamsiai ruda. Uodega ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti, kabanti (gali būti su nedideliu pakėlimu). Kailis standus, šiurkščios tekstūros, tankus, gana prigludęs. Italų spinonė pavilnės neturi. Leistinos spalvos: balta su oranžinėmis dėmėmis, balta su rudomis dėmėmis, kaštoninė arba rudai kaštoninė.

Italų spinonė: charakteris 

Italų spinonė – tai labai draugiškas ir energingas šuo. Šios veislės atstovai labai prisiriša prie visų šeimos narių, noriai bendrauja ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Nors nepažįstami asmenys italų spinonei nekelia jokio pasitikėjimo, tačiau šie šunys niekada nesielgia agresyviai. Jei namuose yra kitų augintinių, tikėtina, kad italų spinonė su jais puikiai sutars. Šios veislės atstovai puikiai sugyvena su kitais šunimis, taip pat gali sutarti su kate (jei su ja augs nuo mažumės). Atsargumo priemonių reikėtų imtis tik tada, jei namuose auginate paukščių ar graužikų – nereikėtų pamiršti, kad italų spinonė yra medžioklinis šuo. Šios veislės atstovai iki šių dienų talkininkauja medžiotojams – italų spinonė yra labai ištvermingas šuo, kuriam nėra baisios jokios gamtos sąlygos. Nuo pat mažumės vertėtų pasirūpinti šių šunų socializacija bei dresūra. Kol šuo neturės pakankamai tvirtų dresūros pagrindų, nepaleiskite italų spinonės lakstyti be pavadėlio. Šie šunys mokosi labai greitai, gali tapti įvairių šunų sporto varžybų nugalėtojais. Didelis italų spinonės aktyvumas reikalauja nemažai  šeimininkų laiko – šiems šunims tikrai neužteks trumpo pasivaikščiojimo aplink namą, tačiau italų spinonė tikrai džiaugsis, jei galės palaikyti draugiją bėgikui ar dviratininkui.

Italų spinonė: priežiūra 

Italų spinonė yra gana stiprios sveikatos šuo. Šios veislės atstovai dažniausiai sulaukia 12-14 metų amžiaus. Viens dažniausiai pasitaikančių genetinių susirgimų – klubo sąnario displazija, todėl renkantis veislyną labai svarbu pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais ir jų rezultatais. Italų spinonė nėra labai išrankus šuo, tačiau mitybai vertėtų skirti pakankamai dėmesio. Šiam šuniui gali tikti RAW mityba ar visavertis sausas pašaras šunims, tačiau pasirūpinkite, kad su maistu augintinis gautų visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Italų spinonės kailis turi būti reguliariai šukuojamas – tą patartina atlikti bent kartą per savaitę. Kelis kartus per metus kailis turi būti triminguojamas (pešamas). Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina, nes pernelyg dažnos maudynės suminkštins kailio tekstūrą (dalyvaujant parodose tai nėra pageidaujama). Kiekvieną dieną rekomenduojama pavalyti šuns barzdą, po pasivaikščiojimų lauke reikėtų patikrinti, ar nėra į kailį įsivėlusių šapų. Pakankamai dėmesio pareikalaus ir italų spinonės ausų priežiūra – rekomenduojama bent kartą per savaitę patikrinti augintinio ausis, ir įsitikinti, kad nėra infekcijos. Po maudynių vandens telkiniuose ausis rekomenduojama nusausinti.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (8 balsai (-ų))