Islandijos aviganis (Icelandic Sheepdog)

Islandijos aviganiams būdingas šiltas ir švelnus temperamentas. Šie šunys – nuostabūs žmonių draugai, galintys lydėti savo šeimininką nors ir į pasaulio kraštą. Islandijos aviganiai yra draugiški ne tik pažįstamiems žmonėms, bet taip pat ir svečiams, kuriuos mato pirmą kartą, – visi žmonės šios veislės šunims yra potencialūs draugai. Jei augintinis nuo mažumės socializuojamas ir tinkamai auklėjamas, Islandijos aviganis neturi jokių elgesio problemų, puikiai sutaria su visais šeimos nariais bei namuose laikomais augintiniais.

Islandijos aviganis: veislės istorija

Islandijos aviganiai – gana sena šunų veislė. Teigiama, kad jie Islandijoje atsirado su pirmaisiais šios šalies gyventojais (tarp 874 ir 930 metų ). Šiandien Islandijos aviganiai yra laikomi nacionaline šunų veisle, šie šunys čia yra patys populiariausi. Islandijos aviganiai yra labai stiprūs ir apsukrūs, sugebantys ganyti gana dideles avių bandas, todėl jų darbinės savybės yra ypatingai vertinamos. Nors šie šunys Islandijoje auginami maždaug tūkstantmetį, tačiau iki šių dienų Islandijos aviganių skaičius yra gana nedidelis (jie populiariausi savo gimtojoje šalyje). Vienu metu veislei grėsė išnykimas, nes daugybę šių šunų gyvybių nusinešė siautęs enteritas. 1924 metais Reikjavike buvo uždrausta auginti šunis, nes buvo manoma, kad jie – daugelio užkrečiamų ligų nešiotojai. Draudimas galiojo net 60 metų, o jo padariniai pastebimi iki šių dienų – kol galiojo draudimas sostinėje auginti šunis, miesto gyventojai laikė kates, kurių populiacija smarkiai išaugo. Šiuo metu Islandijos aviganių veislei tikrai negresia išnykimas ir galima pasidžiaugti, kad pastaruosius kelis dešimtmečius Islandijos aviganiai sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

Islandijos aviganis: išvaizda

Islandijos aviganis yra šiek tiek mažesnis nei vidutinio dydžio špicų tipo šuo. Patinų ūgis ties ketera maždaug 46 cm, patelių – 42 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 12 iki 25 kg. Žiūrint iš šono, Islandijos aviganio kūnas yra stačiakampio formos – kūno ilgis yra didesnis nei aukštis ties ketera. Krūtinės gylis yra lygus priekinių kojų ilgiui (matuojant nuo alkūnės iki žemės). Kūnas stiprus ir raumeningas, galva vidutinio dydžio, snukutis smailėjantis. Ausys stačios, trikampio formos, vidutinio dydžio. Uodega išaugusi aukštai, užriesta, galiukas liečia nugarą. Kailis dvigubas, tankus, saugantis nuo įvairių oro sąlygų. Islandijos aviganiai gali būti dviejų tipų – trumpakailiai arba vidutinio ilgio kailio. Bet kuriuo atveju dengiamieji plaukai yra gana šiurkštūs, o poplaukis minkštas ir švelnus. Leistinos šios kailio spalvos: įvairūs rudi atspalviai (nuo kreminės iki rausvai rudos), šokoladinė spalva, pilkai juoda (visada pageidaujami baltos spalvos plotai).

Islandijos aviganis: charakteris

Islandijos aviganiai yra labai gyvybingi ir sumanūs šunys. Iki pusės metų amžiaus šunims yra reikalingas labai glaudus kontaktas su šeimininku, nes tai padės suformuoti tarpusavio ryšį. Nuo mažumės yra būtina pasirūpinti ne tik socializacija, bet taip pat ir dresūros pagrindais. Islandijos aviganiai tiesiog dega noru įtikti savo šeimininkui, todėl mokosi labai greitai. Šios veislės atstovai yra laikomi universaliais šunimis, kurie yra tinkami ir ganyti gyvulius, palaikyti kompaniją namuose, taip pat ir dalyvauti įvairiose šunų sporto varžybose. Gana didelis šių šunų aktyvumas reikalauja pakankamai didelio fizinio krūvio. Islandijos aviganiai noriai leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus su šeimininku (šios veislės šunims blogo oro nebūna), taip pat neatsisako žaidimų, greitai išsprendžia sumanumo reikalaujančias užduotis. Šių šunų augintojai tiesiog privalo pasirūpinti ne vien tik pakankama fizine veikla, bet taip pat ir augintinio protiniu lavinimu – naujų dalykų šie šunys mielai mokosi visą savo gyvenimą.

Islandijos aviganis: priežiūra

Norintys įsigyti Islandijos aviganį pirmiausia turėtų atsakingai pasirinkti veislyną. Jei veisėjai teigia, kad nė vienoje šuniukų vadoje nepasitaikė jokių sveikatos problemų, tuo tikėti tikrai neverta. Atsakingi veisėjai būtinai papasakos apie įvairias galimas sveikatos problemas bei atskleis informaciją apie ankstesnėse vadose buvusius sveikatos sutrikimus. Nors Islandijos aviganiai yra gana sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų sveikatos problemų. Šiems šunims yra būdinga klubo sąnario displazija, katarakta, distichiazė (papildomų blakstienų išaugimas), patinams galimas kriptorichidizmas. Labai svarbu saugoti augintinį nuo nutukimo, todėl duodamo pašaro kiekį būtina normuoti. Islandijos aviganiui yra tinkamas tik aukščiausios kokybės visavertis pašaras, kuris užtikrina pakankamą reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų kiekį.

Augintinio fizinis aktyvumas pareikalaus ypatingo dėmesio – tuo atveju, jei Islandijos aviganis negaus pakankamo fizinio krūvio, jis bus aktyvus namuose (taip pat šuo gali užsiimti destruktyvia veikla). Kailio priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau rekomenduojama šunį pakankamai dažnai šukuoti (įprastai pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu tą patartina atlikti kasdien). Maudyti šios veislės šunis vertėtų tik tada, kai tai yra būtina, dažniausiai pakanka vos kelių kartų per metus. Islandijos aviganių kailis nekaupia purvo, po pasivaikščiojimų pakanka jį pavalyti drėgnu rankšluosčiu. Rekomenduojama reguliariai trumpinti augintinio nagus bei bent kartą per savaitę išvalyti dantis.