Italų pointeris (Bracco Italiano)

Italų brakas (Bracco Italiano)

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 
Veislė: Italų brakas (Italų pointeris)
Kilmės šalis: Italija
Paskirtis: Namų šuo, paukštšunis
Spalvos:  Balta, balta su rudomis dėmėmis, balta su blankiai oranžinėmis dėmėmis
Charakteris Rimtas, stiprus, jautrus, ištikimas, energingas, kartais užsispyręs
Ūgis:  55-67 cm
Svoris:  25-40 kg
Ilgaamžiškumas: 12-13 metų
Kiti pavadinimai:  Italų pointeris, Bracco Italiano, Italian Pointer
Hipoalerginis:  Ne
Vados dydis:   

Italų brakas – tai medžioklinis šuo, kuris jau nuo seno naudojamas grobio nurodymui bei atnešimui. Šios veislės atstovai yra puikūs medžiotojų talkininkai, šunų sporto varžybų dalyviai bei, žinoma, kompanionai. Italų brakas yra protingas ir ištikimas šuo, labai prisirišantis prie savo šeimos ir norintis jam įtikti. Tai yra labai draugiški šunys, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jų medžioklės instinktas yra labai stiprus!

italu brakas Bracco Italianoitalu brakas Bracco Italiano

Veislės istorija

Italų brakas – labai sena šunų veislė, kurios pirmieji atstovai buvo pastebėti dar VI amžiuje prieš mūsų erą (labai panašūs šunys buvo vaizduojami to meto paveiksluose). Spėjama, kad ši veislė galėjo atsirasti sukryžminus mastifų tipo šunis su Egipto kurtais. XIV amžiuje šiuos šunis labai pamėgo aristokratai, italų brakai gana dažnai buvo vaizduojami italų freskose. Nors veislė gyvavo jau daug seniau, tačiau medžioklei italų brakai buvo pritaikyti tik XVIII amžiaus pradžioje. Medžioklėje su šaunamaisiais ginklais šie šunys įvarydavo grobį į medžiotojų paruoštus tinklus. 1900 metais veislei buvo iškilusi reali grėsmė išnykti, tačiau italų brakų mylėtojai pasistengė, kad veislė būtų išsaugota (daugiausia prie to prisidėjo veisėjas Ferdinandas Delor de Ferrabouc). Pirmieji šios veislės atstovai į Jungtinę Karalystę atvyko devintojo dešimtmečio pabaigoje, ir iki šių dienų čia esančių italų brakų yra labai nedaug.

Italų brakas: išvaizda

Italų brakams būdingas tvirtas ir harmoningas sudėjimas, šios veislės atstovai atrodo labai galingi, bet kartu ir elegantiški. Patinų aukštis ties ketera gali svyruoti nuo 58 iki 67 cm, patelių – nuo 55 iki 62 cm. Paprastai šie šunys sveria nuo 25 iki 40 kilogramų (patelės yra ne tik žemesnės, bet ir smulkesnės). Labai svarbios italų brakų kūno proporcijos – aukštis ties ketera turi būti lygus kūno ilgiui (pastarojo ilgis gali būti nežymiai didesnis). Šios veislės šunų galva gana liesa, siaurėjanti, snukis sudaro maždaug pusę galvos ilgio. Nosies tiltas gali būti tiesus arba šiek tiek išgaubtas, nosis plati, atviromis šnervėmis. Lūpos plonos, padribusios, nosies galiuko spalva artima kailio spalvai. Dantys dideli ir stiprūs, sąkandis gali būti replinis arba žirkliškas. Akys gana didelės, ovalios, spalva gali varijuoti nuo irisinės iki rudos. Ausys ilgos, nukarusios. Kaklas vidutinio ilgio, stiprus. Kojos gana ilgos, tvirtos ir raumeningos. Uodega ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti (Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama). Kailis trumpas, tankus ir blizgus. Galvos, ausų ir priekinių kojų srityse kailis dar trumpesnis nei kitose kūno vietose. Leistinos kailio spalvos: balta, balta su rudomis dėmėmis, balta su blankiai oranžinėmis dėmėmis.

4.9285714285714 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (7 balsai (-ų))
loading...

Šunų veislės pagal abėcėlę