Ispanų mastifas – vienas didžiausių viso pasaulio šunų. Ispanų mastifai neretai yra pasirenkami kaip sarginiai šunys – jų lojimas yra žemas ir gilus, todėl girdimas ir iš pakankamai didelio atstumo. Be to, šios veislės atstovai gali kaip reikiant išgąsdinti įsibrovėlius – juk šie šunys yra labai masyvūs ir gana atgrasios išvaizdos. Vis dėlto, ispanų mastifai yra labai švelnūs savo šeimininkams, puikiai sutaria ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Už meilę ir rūpestį savo šeimos nariams ispanų mastifai visada atsidėkoja švelnumu ir ištikimybe.

Veislės istorija

Ispanų mastifų veislės atsiradimo versijų yra ne taip ir mažai, tačiau tik dvi veislės atsiradimo teorijos yra laikomos pakankamai patikimomis. Pirmoji versija teigia, kad ispanų mastifų pirmtakai į Ispanijos regioną pateko iš Finikijos, iš kurios plūsdavo prekybininkai. Antrojoje versijoje pasakojama, kad šie šunys į Ispaniją pateko su Azijos klajoklių gentimis, tačiau nė viena šių hipotezių nėra šimtu procentų patvirtinta. Yra žinoma, kad ši šunų veislė yra labai sena, tačiau nustatyti, kada ji susiformavo, paprasčiausiai neįmanoma. XV amžiuje šie šunys jau ganė gyvulius Pirėnų kalnuose, tačiau ilgą laiką veislė nebuvo sulaukusi didelio susidomėjimo. Didesnio dėmesio ispanų mastifai sulaukė tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, o veislės standartas buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Nuo to laiko veislės populiarumas po truputį ėmė didėti, tačiau šiuo metu vis dar nepatenka į populiariausių veislių sąrašus. Į kitas šalis ispanų mastifai pradėti importuoti ganėtinai vėlai – pavyzdžiui, į Rusiją pirmieji ispanų mastifai pateko tik dvidešimtojo amžiaus devintajame dešimtmetyje. Ispanų mastifų veislės standartas paskutinį kartą buvo atnaujintas 1994 metais.

Ispanų mastifas: išvaizda

Ispanų mastifas yra aukštas ir masyvus šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 77-88 cm, kalyčių – 72-88 cm. Kalės gali sverti nuo 52 iki 77 kg, o patinai – nuo 90 iki 100 kilogramų. Ispanų mastifų kūnas proporcingas, stačiakampio formos. Krūtinė gili, nugara plati ir tvirta, pilvas nėra pernelyg įtrauktas. Galva stambi ir tvirta, raukšlėta, snukis labai išraiškingas. Ausys vidutinio dydžio, trikampio formos, kabančios. Ispanų mastifo oda stora, nukarusi. Uodega ties pagrindu labai stora, išaugusi vidutiniame aukštyje, ją dengia ilgesni nei kitose kūno vietose augantys plaukai. Kailis vidutinio ilgio, storas, lygus. Leistinos įvairios kailio spalvos, tačiau populiariausiomis laikoma geltona, juoda ir tigrinė.

Ispanų mastifas: charakteris

Ispanų mastifai labai vertina savo šeimos narius, ir dėl jų galėtų paaukoti net savo gyvybę. Šios veislės šunys neišsirenka vieno vienintelio šeimininko, noriai bendrauja su visais šeimos nariais. Ispanų mastifams yra būdingas santūrus charakteris, jie be reikalo nesivelia į peštynes, nekonfliktuoja su kitais šunimis. Jei namuose jau yra kitų augintinių, tikėtina, kad ispanų mastifas su jais puikiai sutars. Ispanų mastifai gali tapti puikiais sargais, kurie noriai saugos jums priklausantį turtą. Taip pat šios veislės atstovai yra puikūs avių ganytojai, kurie gali dienų dienas saugoti bandas net ir esant itin nepalankiomis sąlygomis. Nors šios veislėms atstovams yra būdingas ramus ir santūrus temperamentas, tačiau ankstyvoje šuns vaikystėje vertėtų pasirūpinti tinkama socializacija ir dresūros pagrindais. Jei yra tinkamai motyvuojami, ispanų mastifai mokosi noriai ir greitai, tačiau svarbu tai, kad jie suprastų komandų vykdymo prasmę. Nors šios veislės šunys nėra labai aktyvūs, tačiau jiems būtini ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Šie šunys yra labai kantrūs ir ištvermingi, tad jiems nėra baisūs jokie orai.

Ispanų mastifas: priežiūra

Ispanų mastifai yra gana sveika šunų veislė, tačiau, kaip ir daugeliui stambių veislių šunims, ispanų mastifai gali sirgti klubo sąnario displazija arba širdies ligomis. Įprastai šios veislės šunys gyvena maždaug 10-11 metų, o subręsta gana vėlai – sulaukę 3-4 metų amžiaus. Ispanų mastifai nėra pati tinkamiausia šunų veislė, kurią galima auginti bute – šiems šunims reikia gana daug erdvės, tad jie kur kas geriau jausis gyvendami name su nuosavu kiemu. Vis dėlto, jei butas yra gana erdvus, o šuns šeimininkas turi pakankamai daug laiko ilgiems pasivaikščiojimams gryname ore, ispanų mastifas gali būti auginamas ir bute. Šios veislės šunys gali būti auginami ir namuose, ir lauke – storas ir tankus kailis neleis ispanų mastifui sušalti.

Svarstantys įsigyti šios veislės šunį turėtų gerai pagalvoti, ar turės galimybių juo tinkamai rūpintis – juk šiam milžinui reikės tikrai nemažai maisto! Svarbu užtikrinti, kad augintinio mityba bus visavertė, todėl tam geriausia rinktis aukščiausios kokybės sausą pašarą ar RAW mitybos principą. Ispanų mastifą geriausia šerti po pasivaikščiojimų lauke, nes po valgio aktyvi veikla gali lemti skrandžio apsisukimą. Taip pat pakankamai dėmesio skirkite šuns kailio ir ausų priežiūrai – kailį šukuokite 2-3 kartus per savaitę, ir taip pat rekomenduojama reguliariai apžiūrėti augintinio ausis, ir įsitikinkite, kad nėra infekcijos.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Nereikalauja didelio fizinio aktyvumo;
• Lengvai perneša šaltį.

Trūkumai

• Labai seilėjasi;
• Kartais nedraugiški su kitais šunimis.