Bostono terjeras (Boston Terrier)

Bostono terjeras – gyvybingas ir gyvenimu besidžiaugiantis šuo. Šios veislės augintiniams yra būdingas noras įsiteikti savo šeimininkui ir per kraštus besiliejantis draugiškumas. Tai yra lengvai dresuojami šunys, kurie anksčiau buvo naudojami medžioklei ir kovoms, o šiandien yra puikūs kambariniai augintiniai ir šeimos draugai. Šios veislės šunys yra tinkami auginti bute, paprastai namuose nėra labai aktyvūs. Bostono terjerai mėgsta būti tarp žmonių, puikiai sutaria su vaikais ir suaugusiaisiais, nesunkiai prisitaiko, jei namuose yra kitų augintinių – bendrauja ir su šunimis, ir su katėmis.

Bostono terjeras: veislės istorija

Bostono terjerai nėra sena šunų veislė – ji buvo išvesta 1870 metais. Robertas Huperis Bostone įsigijo šunį, pavadintą Judge, kuris vėliau išgarsėjo kaip Huperio Judge veislė. Spėjama, kad veislė buvo išvesta kryžminant buldogus ir terjerus, o vėliau šie šunys kryžminti su prancūzų buldogais. Pirmieji šios veislės šunys buvo kur kas didesni nei dabartiniai Bostono terjerai, XIX amžiaus pabaigoje veislė buvo šiek tiek sumažinta, šunys svėrė apie 20 kilogramų. Pirmą kartą parodoje Bostono terjerai pasirodė 1870 metais, o praėjus porai dešimtmečių veislė labai išpopuliarėjo. Amerikos kinologų klubas veislę pripažino 1893 metais – tai buvo pirmoji pripažinta iš Amerikos kilusi veislė. Šiandien Bostono terjerai yra apibūdinami kaip „Amerikos džentelmenai“. Lietuvoje ši veislė nėra labai populiari.

Bostono terjeras: išvaizda

Bostono terjeras – proporcingo sudėjimo šuo, kurio kūnas primena kvadratą. Aukštis ties ketera gali siekti 37-43 cm, pagal svorį yra skirstomi į tris kategorijas: iki 6,8 kg, nuo 6,8 iki 9,1 kg, ir 9,1-10,4 kg. Ūgis ties ketera yra proporcingas kūno ilgiui, kaukolė kvadratinė, kakta plokščia. Nors iš pažiūros Bostono terjerai yra kiek panašūs į prancūzų buldogus, tačiau Bostono terjerai yra grakštesni, jiems nėra būdingos raukšlės ant snukio. Šios veislės šunų akys didelės ir apvalios, nutolusios viena nuo kitos. Ausys gana mažos, Europos Sąjungos šalyse nėra kerpamos. Nosis plati, juodos spalvos, žandikauliai kvadratinės formos, apatinis žandikaulis tiesus arba atsikišęs. Lūpos sučiauptos, prigludusios, dengiančios dantis. Uodega išaugusi žemai, siaurėjanti ties galiuku, nepakylanti aukščiau nugaros linijos. Kailis lygus, trumpas, prigludęs. Bostono terjerų kailis gali būti rudai margas, juodas su rausvu atspalviu, juodas su baltomis žymėmis. Būtinos baltos žymės aplink snukį, tarp akių, krūtinės srityje. Taip pat pageidautinos baltos žymės tarp akių, ant kaktos, ant galinių kojų apatinės dalies. 

Bostono terjeras: charakteris

Svarbiausias Bostono terjerų bruožas – begalinė meilė šeimininkams ir atsidavimas. Šios veislės šunys yra draugiški vaikams, noriai bendrauja ir su savo šeimininkais, ir su svečiais. Socializuotiems bostoniukams nekyla problemų sutariant su kitais gyvūnais.

Bostono terjerams yra būdingas žaismingumas – jie visada yra pasiruošę gaudyti kamuoliuką ar žaisti su kitais žaislais. Kartais šios veislės šunys krečia išdaigas, bet jos labiau juokina nei piktina šeimininkus. Nors Bostono terjerai yra priskiriami nesportinių šunų grupei, tačiau jie yra labai vikrūs ir šoklūs, todėl gali puikiai pasirodyti ir šunų vikrumo sporte („Agility“).

Šios veislės šunys yra lengvai dresuojami, greitai perpranta, ko iš jų norima, o komandų vykdymas Bostono terjerui yra vienas malonumas, nes jis visada stengiasi įtikti savo šeimininkui. Šios veislės augintiniai yra labai atkaklūs ir drąsūs, kartais gali būti gana sargūs, ginantys savo šeimininką ir jam priklausantį turtą.

Bostono terjerai nemėgsta būti vieni namuose, jei jūsų visą dieną nebūna namuose, ši šunų veislė nebus tinkamiausiu pasirinkimu.

Bostono terjeras: priežiūra

Bostono terjerai yra gana sveika šunų veislė, kuri nereikalauja labai didelės priežiūros. Svarbu pasirinkti patikimą veislyną, pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos istorija bei atliktais tyrimais. Dažniausiai pasitaikančios Bostono terjerų ligos – katarakta, kurtumas, širdies ligos, kvėpavimo sutrikimai. Dėl trumpo snukio Bostono terjerai yra linkę knarkti ir čiaudėti (jei čiaudulys užsitęsia, rekomenduojama patrinti augintinio kaklą).

Nors šios veislės šunys nėra labai išrankūs maistui, tačiau gali būti alergiški. Svarbu ypatingą dėmesį skirti augintinio mitybai, geriausia rinktis tokį sausą maistą, kuriame yra tik vienos rūšies baltymų šaltinis (pavyzdžiui, puikiu pasirinkimu gali būti kokybiškas sausas pašaras su arkliena).

Bostono terjerai yra jautrūs karščiui ir šalčiui. Karštomis dienomis geriausia šunį vedžioti tada, kai lauke yra šiek tiek vėsiau, pasivaikščiojimai turi būti trumpesni. Žiemos metu Bostono terjerus reikia rengti, pasivaikščiojimai lauke taip pat turėtų sutrumpėti. Įprastai šios veislės šunims pakankam maždaug 20-40 minučių pasivaikščiojimų.

Dėl trumpo kailio Bostono terjerai negali gyventi lauke, jie puikiai jaučiasi ir gana ankštame bute, namuose paprastai būna gana ramūs. Žaisti su Bostono terjeru reikėtų atsargiai – jų akys yra gana išsprogusios, todėl jas reikėtų pasaugoti.

Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – paprastai pakanka pašukuoti porą kartų per savaitę. Dažnos maudynės tikrai nėra būtinos – tą rekomenduojama daryti pagal poreikį. Įprastai Bostono terjerai gyvena maždaug 12-13 metų.

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;

Trūkumai

• Sunkiai perneša karštą ir šaltą klimatą;
• Nebūtinas didelis fizinis aktyvumas.