Komondoras – tai šuo, iš kitų išsiskiriantis susidariusiomis kailio virvelėmis. Komondorai yra kilę iš Vengrijos, kur iki šių dienų pasakojama legenda, kad veislė susiformavo susikryžminus aviai ir vilkui. Žinoma, tuo šiandien jau niekas netiki, tačiau šie šunys tikrai turi panašumų ir į vienus, ir į kitus gyvūnus. Komondorai – labai sargūs šunys, tačiau taip pat yra puikūs šeimos draugai, – įsigiję tokį augintinį galite net neabejoti, kad jis jums bus ištikimas iki pat paskutinės savo gyvenimo dienos.

Veislės istorija

Komondoras – labai senos šunų veislės atstovas, kurio istorija siekia XII-XIII amžių. Į Vengriją šie šunys pateko su Vakarų tiurkų klajoklių gentimis. Rašytiniuose šaltiniuose šios veislės atstovai pirmą kartą paminėti 1544 metais Karaliaus Asiagio istorijoje, o pirmasis šio šuns portretas buvo pavaizduotas 1815 metais (įdomu tai, kad šių šunų išvaizda per du šimtmečius beveik visiškai nepakito). Ilgą laiką šios veislės šunys saugojo gyvulių bandas nuo vilkų, ir buvo labai vertinami dėl žaibiškos reakcijos bei narsos. Komondorai buvo tiesiog nepakeičiami avių ganytojai – jų kailis yra labai panašus į avies, tad šie šunys galėdavo nepastebimai įsilieti į bandą. Vis dėlto, per Antrąjį pasaulinį karą komondorams grėsė išnykimas. Taip nutiko dėl to, kad fermų ir namų užėmimas buvo galimas tik nužudžius šiuos sargius šunis. Laimei, šios veislės mylėtojų dėka komondorus pavyko išsaugoti iki šių dienų. Šios veislės atstovai niekada nebuvo kryžminami su kitomis šunų veislėmis, tad tai teigiamai atsiliepė komondorų sveikatai.

Komondoras: išvaizda

Komondoras yra didelis šuo – patinų aukštis ties ketera turėtų būti ne mažesnis nei 70 cm, o patelių ūgis turėtų siekti bent 65 cm. Patinai yra ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni – jų svoris siekia 50-60 kg, o kalyčių – 40-50 kg. Komondorams būdingas tvirtas kūno sudėjimas, trumpa nugara, plati ir raumeninga krūtinė. Galva plati, proporcinga kūnui, kaklas gana trumpas, raumeningas. Žandikauliai labai tvirti, žandai platūs, lūpos sučiauptos. Ausys išaugusios vidutiniame aukštyje, gali būti „V“ arba „U“ formos, nulėpusios. Akys tamsiai rudos spalvos, apibrėžtos juoda linija. Kojos tiesios, lygiagrečios, labai stiprios. Pėdos stiprios, didelės. Uodega išaugusi žemai, laikoma nuleista. Pageidautina, kad uodegos galiukas siektų kulkšnis. Kailis ilgas, tankus, susivijęs į veltinius. Apatinėje kūno dalyje kailis yra ilgesnis (maždaug 20-27 cm), nugaros, krūtinės šonų ir pečių srityse kailis yra vidutinio ilgio (siekia 15-22 cm), o skruostų, antakių, galvos viršaus, kaklo ir kojų plotuose kailis yra trumpiausias (maždaug 10-18 cm ilgio). Viršutinis kailio sluoksnis turi būti dramblio kaulo spalvos. Pavilnė plonesnė už kailį, gana trumpa, oda pilkai melsvos spalvos.

Komondoras: charakteris

Komondoras yra labai sargus ir atsidavęs šuo. Jei šios veislės šuo bus tinkamai apmokomas, ji gali tapti nepakeičiamu namų sargu, kuris įspės apie kiekvieną atvykėlį. Nors komondorai puikiai sutaria su visais šeimos nariais – ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais, tačiau su namuose esančiais gyvūnais šios veislės šunys ne visada noriai bendrauja. Labai svarbu tai, kad komondoras dar nuo mažumės būtų tinkamai socializuojamas, nes tai padės išvengti elgesio problemų ateityje. Šie šunys mokosi labai greitai – naujas komandas dažniausiai perpranta vos po kelių pakartojimų, tačiau svarbu pasirūpinti, kad šuo būtų tinkamai motyvuojamas. Kartais komondorai yra gana užsispyrę, tad šeimininkas turi būti gana tvirto charakterio, ir nekeičiantis savo nuomonės. Nors iš pirmo žvilgsnio komondorai atrodo gana ramūs ir nevikrūs, tačiau įsitikinsite, kad pirmas įspūdis yra net labai klaidingas. Šios veislės šunims būdinga greita reakcija – į pavojų komondoras gali sureaguoti tiesiog žaibiškai. Šiems šunims yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis, nes priešingu atveju šuo užsiims destruktyvia veikla.

Komondoras: priežiūra

Komondorai dažniausiai sulaukia maždaug 10-12 metų amžiaus. Nors šie šunys pasižymi stipria sveikata ir ištverme, tačiau kartais pasitaiko genetiškai paveldimų ligų (komondorai gali sirgti katarakta ar klubo sąnario displazija). Nusprendę įsigyti tokį augintinį, labai atidžiai rinkitės veislyną. Visada palanku pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams, kokių sveikatos sutrikimų pasitaikė ankstesnėse vadose gimusiems šunims, ir t.t. Komondorai nėra labai išrankūs maistui, tačiau svarbu užtikrinti, kad šuns mityba būtų visavertė – galite rinktis šėrimą žalia mėsa (RAW) arba aukščiausios kokybės sausu pašaru. Nusiteikite, kad tokiam šuniui reikalingas maisto kiekis bus tikrai nemažas, tad gerai pagalvokite, ar tai jums nebus per brangu. Didelio dėmesio pareikalaus komondoro kailio priežiūra: šuniukui augant ima formuotis kailio veltiniai, kuriuos svarbu atskirti vieną nuo kito (vėliau tą atlikti reikės reguliariai). Jei kailis taps pernelyg ilgas, jį galima patrumpinti. Po pasivaikščiojimų lauke svarbu įsitikinti, kad kailyje nėra įsivėlusių šapų. Maudyti komondorą reikėtų tik tada, kai tai neišvengiama – įvertinkite tai, kad kailis labai ilgai džiūna (apie parą ar net dvi paras).