Toipudelis yra pats mažiausias iš visų pudelių, dėl to įgavo tokį pavadinimą (išvertus iš anglų kalbos, „toy“ reikštų „žaislas, žaisliukas“). Toipudeliai yra išveisti iš didžiųjų pudelių, esminis skirtumas tarp šių šunų – jų dydis, kuris gerokai skiriasi. Toipudeliai yra labai sumanūs, vikrūs ir žaismingi šuneliai, kurie labai prisiriša prie savo šeimos. Paprastai neišskiria vieno „pagrindinio“ šeimininko – toipudelis myli visus šeimos narius, taip pat ir mažus vaikus, su kuriais niekada neatsisako padūkti.

Veislės istorija

Vakarų Europoje pudeliai žinomi maždaug 400 metų, tačiau jie gyvavo ir kur kas anksčiau. Nors net kelios Europos valstybės varžėsi dėl teisės pudelius vadinti savo šalies šunimi, tačiau nugalėjo Prancūzija. XIX amžiuje įvairiose pasaulio šalyse pradėjo kurtis pudelių klubai, buvo bandoma aprašyti veislės standartą. Šiuo laikotarpiu buvo siekiama išveisti kuo mažesnius dekoratyvinius šunis, todėl buvo kryžminami bolonės tipo šunys. Tai suformavo toipudelių atmainą, kuri papildė įvairių dydžių pudelių sąrašą. Šiuo metu Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta keturis pudelių standartus. XX amžiaus pradžioje prasidėjo mada keisti pudelių šukuosenas, kurios gali būti formuojamos visų tipų pudeliams. Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta keturias parodose dalyvaujančių pudelių šukuosenas: klasikinis kirpimas (nugara kerpama trumpai, ant letenų paliekami kailio „burbulai“), modernus (paliekami kutai ant uodegos ir ausų), angliškas (ilgesnis kailis paliekamas ant galinės kūno dalies, ant galinių letenų paliekami kailio „burbulai“) ir skandinaviškas (ant letenų paliekamos „kelnės“, ant galinės dalies kailis ilgesnis). 1943 metais toipudelių veislę pripažino Amerikos kinologų klubas (AKC).

Toipudelis: išvaizda

Toipudelių aukštis ties ketera gali siekti 25-28 cm, o svoris neturėtų viršyti 4,5 kg. Toipudeliams yra būdingas ilgas kaklas, smailėjantis snukutis ir gana ilgos bei grakščios kojos. Kaip ir kitų pudelių, pėdutės yra ovalo formos, nedidelės. Toipudelių eisena yra labai grakšti ir gracinga, galva paprastai laikoma pakelta. Toipudelių akys yra įkypos, ryškios ir žvalios. Ausys ilgos, siekiančios smakrą, gana prigludusios. Uodega vidutinio ilgio, nekerpama (Europos Sąjungos šalyse tai yra uždrausta). Toipudelių kailis yra tankus ir garbanotas, skiriami skirtingi spalvų tipai: juodo kailio toipudelių lūpos, nosies veidrodėlis ir akys yra juodos spalvos (akys taip pat gali būti tamsiai rudos); baltų toipudelių nosies veidrodėlis ir lūpos yra juodos spalvos, akys tamsiai rudos, nagai gali būti šviesūs arba tamsūs; rudų toipudelių nosies veidrodėlis, lūpos ir akys yra rudos spalvos; pilkų toipudelių nosies veidrodėlis ir akys yra juodos spalvos (akys taip pat gali būti tamsiai rudos); abrikosinės spalvos toipudelių nosies veidrodėlis ir akys gali būti juodos arba tamsiai rudos spalvos. Abrikosinės spalvos toipudeliai yra rečiausi.

Toipudelis: charakteris

Toipudeliai yra puikūs šeimos bičiuliai, sutariantys ir su mažais vaikais, ir su suaugusiais, ir su gyvūnais. Tai labai prieraišūs šunys, visada norintys būti kuo arčiau savo šeimininkų. Nors tai yra nedidelis šunelis, tačiau jam yra reikalinga pakankama fizinė veikla. Toipudeliui tikrai patiks ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai ir kiti aktyvūs užsiėmimai – juk svarbiausia, kad visame tame dalyvautų ir šeimininkas! Toipudeliams yra reikalinga ankstyva socializacija ir dresūra – neišauklėtas pudelis gali amsėti ar net kandžiotis. Tai yra aukšto intelekto šunys, kurie komandas išmoksta gana greitai, ir tam neprireikia labai daug pastangų. Žinoma, svarbu yra tai, kad dresūra būtų motyvuojanti, šeimininkas turi būti nusiteikęs pozityviai ir ne per daug griežtas (toipudeliai yra labai jautrūs...) Kaip ir kitų atmainų pudeliai, komandas išmoksta vos po vieno ar dviejų pakartojimų. Treniruotis rekomenduojama kasdien ir visą šuns gyvenimą mokyti naujų dalykų. Toipudeliai gali varžytis šunų vikrumo ar kito šunų sporto varžybose.

Toipudelis: priežiūra

Kiekvienas būsimas toipudelio savininkas turėtų skirti ypatingą dėmesį veislyno pasirinkimui. Kai kurios toipudelių ligos, pavyzdžiui, progresuojanti tinklainės atrofija arba glaukoma, gali būti įgimtos – šia liga sergantys šunys negali būti veisiami. Toipudeliams, kaip ir nykštukiniams pudeliams, yra būdingas dantų akmenų susidarymas, todėl geriausia šiuos šunis šerti visaverčiu aukštos kokybės sausu maistu arba žalia mėsa (RAW). Rekomenduojama kasdien valyti toipudelio dantis, nes tai padės išvengti dantų bei dantenų problemų. Baltiems ir abrikosų spalvos toipudeliams yra būdingas ašarų latakų užsikimšimas – dėl jo po akimis formuojasi rudos dėmės. Reikėtų reguliariai valyti toipudelių akis ir apžiūrėti ausis. Šios veislės šunims neretai pasireiškia ausų uždegimai, kurie gali pereiti į lėtinius. Pakirpti nagučius rekomenduojama kas mėnesį, o kailį vertėtų trumpinti maždaug kas šešias savaites. Toipudelių kailis turi būti šukuojamas kiekvieną dieną, nes tai užkirs kelią sąvėlų atsiradimui. Būtina užtikrinti pakankamą toipudelių judrumą – jie tiesiog trykšta energija, todėl ją nukreipkite tinkama linkme. Vedžiokite toipudelį bent du kartus per dieną, pasivaikščiojimų trukmė turėtų būti apie 40-60 minučių. Visą šuns gyvenimą mokykite jį naujų dalykų – tam toipudeliai yra tikrai labai imlūs!

Taip pat skaitykite:

27699

Hipoalerginiai šunys: ar tai – realu?

90027

TOP-10 protingiausių šunų veislių

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Lengvai prisitaiko prie karšto ar šalto klimato;
• Lengvai dresuojamas;

Trūkumai

• Kailiui reikia kasdienės priežiūros (kerpamas).

PatarimuPasaulis.lt