Briaras – tai vidutinio dydžio šuo, pasižymintis budrumu ir nuovokumu. Kartais šios veislės šunys yra kiek užsispyrę, todėl yra tinkami tik tiems žmonėms, kurie yra tvirto charakterio, ir nusiteikę nuosekliai auklėti savo augintinį. Briarai geriausiai jaučiasi gyvendami namuose, tačiau svarbu tai, kad juose būtų pakankamai erdvės – jei šuo jaus erdvės stygių, gali tapti irzlus. Briarai gali sugyventi su namuose esančiais augintiniais, tačiau kitų šunų dažniausiai nemėgsta. Briarai nepasitiki nepažįstamais žmonėmis, todėl tinkamai išauklėti gali tapti puikiais sargais. 

Veislės istorija

Rašytinuose šaltiniuose briarai pirmą kartą paminėti XII amžiuje, tačiau dabartinę išvaizdą šios veislės atstovai įgavo tik XIX amžiaus pabaigoje. Spėjama, kad veislė susiformavo sukryžminus boseronus ir barbetus, tačiau ši hipotezė nėra šimtu procentų patvirtinta. Veislė buvo itin populiari Bri provincijoje, kurioje šie šunys buvo itin vertinami dėl jų sargumo. Veislei pavadinimas ir buvo suteiktas pagal šią provinciją, kurioje šunys buvo labiausiai paplitę. Pirmasis oficialus veislės standartas buvo užfiksuotas 1897 metais, tačiau šiuolaikinis veislės standartas įsigaliojo gerokai vėliau – tik 2009 metais. Po Antrojo pasaulinio karo amerikiečių kariai atsivežė briarų į JAV, tačiau čia veislė pripažinimo sulaukė tik po 50 metų. Šiandien briarai yra itin populiarūs Prancūzijoje.

Briaras: išvaizda

Briaras yra vidutinio ūgio šuo – patinų aukštis ties ketera paprastai siekia 62-68 cm, o kalyčių – 56-64 cm. Šios veislės šunų kūnas pailgas – liemens ilgis nuo pečių iki sėdmenų turi viršyti aukštį ties ketera. Nugara tiesi, kryžmuo trumpas ir tvirtas. Priekinės kojos vidutinio ilgio, nuožulnios, užpakalinių kojų šlaunys labai raumeningos. Letenos tvirtos, apvalios. Nagai juodos spalvos (išskyrus melsvų šunų). Uodega vidutinio ilgio, beveik siekianti kulnus. Kaukolė tvirta, žiūrint iš šono, atrodo suapvalinta. Nosies galiukas juodas, išskyrus mėlyno atspalvio šunų, kurių nosis gali būti melsva ar pusiau melsva. Snukio galas kvadratinis, gana platus ir tvirtas. Lūpos suspaustos, žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys didelės, ovalo formos, tamsios (melsvų šunų gali būti kiek šviesesnės). Ausys stačios, nedidelės, plokščios, apaugusios ilgais plaukais. Kailis gauruotas, neturi atrodyti pernelyg išpuoselėtas, ilgas, su lengva pavilne. Leistinos kailio spalvos: juoda, šiaudų, pilka arba melsva. Visų spalvų kailis gali atrodyti šiek tiek žilstelėjęs.