Anglų seteriai – universalūs šunys, kuriems puikiai sekasi įvairi veikla. Šios veislės šunys neretai dalyvauja įvairiose šunų sporto varžybose, talkininkauja medžiotojams, padeda ieškant sprogstamųjų medžiagų ar narkotikų, ir t.t. Vis dėlto, tai taip pat puikūs šeimos šunys, kuriems yra būdingas prieraišumas bei draugiškumas visiems sutiktiesiems. Anglų seteriai noriai bendrauja su vaikais, nekyla problemų sutariant su kitais šunimis, o šeimininkams jie visada atsidėkoja begaline ištikimybe. Nors šios veislės šunys kartais yra gana užsispyrę, tačiau kantrus šeimininkas tikrai gali pasiekti ko norintis. Jei šiam augintiniui skirsite pakankamai laiko, kartu galite būti tikrai puiki komanda!

Veislės istorija

Anglų seteriai yra gana sena šunų veislė, išgarsėjusi dar XVI amžiaus pradžioje. Tuo laikotarpiu anglų seteriai buvo vertinami kaip puikūs paukštšuniai, galintys pagelbėti medžioklėje. Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad anglų seteris – tai įvairių spanielių kryžminimo pasekmė, tačiau su tuo sutinka tikrai ne visi kinologai. Taip pat manoma, kad ši veislė atsirado sukryžminus vandens spanielius, ankstyvąsias springerių rūšis bei ispanų pointerius. Seniausias išlikęs tekstas apie seterių veisles – Abrahamo Flemingo vertimas iš lotynų kalbos apie Anglijos šunis. Vis dėlto, iki šių dienų nėra aišku, ar to laikotarpio rašytiniai šaltiniai pasakoja apie dabartinių seterių protėvius. Pirmuoju šiuolaikinių seterių veisėju yra laikomas Edvardas Laverakas, XX amžiaus pirmojoje pusėje pradėjęs veisti šiuos šunis (tam jis paskyrė apie 50 metų). Pirmoji paroda, kurioje dalyvavo anglų seteriai, įvyko 1859 metais, ir nuo to laiko šie šunys ėmė sparčiai populiarėti. Anglų seteriai Lietuvoje pasirodė gana neseniai – maždaug 2008 metais.

Anglų seteris: išvaizda

Anglų seterių patinų ūgis ties ketera siekia 65-68 cm, patelių – 61-65 cm. Vidutinis šios veislės šunų svoris – maždaug 28,5 kg. Šios veislės šunų kūnas yra vidutinio ilgio, nugara trumpa ir lygi, juosmuo platus ir raumeningas, krūtinė tarp pečių gili. Galva laikoma aukštai, gana siaura. Akys didelės, tamsiai rudos spalvos. Ausys išaugusios žemai, vidutinio ilgio, kabančios ant skruostų. Kaklas raumeningas, laibas, gražiai pereinantis į pečių liniją. Uodega vidutinio ilgio (nesiekia žemiau kulno), kardo formos arba šiek tiek išlenkta. Kailis ilgas, šiek tiek banguotas. Kailį puošia „šlakeliai“ (angl. „belton“). Šį terminą, apibūdinantį anglų seterių kailį, sugalvojo Edvardas Laverakas, kuris laikomas vienu pirmųjų šių šunų veisėjų. Galimos spalvos: juoda ir balta su mėlynais šlakeliais, citrininė ir balta su citrininiais šlakeliais, oranžinė ir balta su oranžiniais šlakeliais, ruda ir balta su raudonai rudais šlakeliais.

Anglų seteris: charakteris

Anglų seteris yra laikomas švelniausiu iš visų seterių. Jis yra puikus šeimos draugas, mielai žaidžiantis su vaikais ar dūkstantis su kitais augintiniais. Vis dėlto, tai yra medžioklinis šuo, kurio medžioklės instinktas yra labai stiprus. Jei neplanuojate užsiimti medžiokle, geriausia rinktis parodinės linijos augintinį, kurio medžioklės instinktas bus silpnesnis. Šios veislės šunys yra labai aktyvūs ir reikalaujantys didelio fizinio krūvio. Tikrai neužteks anglų seterį kelis kartus apvesti aplink namą – pasivaikščiojimai turėtų būti kur kas ilgesni. Labai svarbu ankstyvame šuns amžiuje pasirūpinti tinkama socializacija ir lankyti dresūros pamokas. Nors anglų seteris gali būti tikras užsispyrėlis, tačiau kantrybė ir nuoseklumas leis pasiekti tikrai puikių rezultatų. Atradę tinkamą motyvacijos būdą dresūros užsiėmimus paversite kur kas smagesniais ir naudingesniais.

Anglų seteris: priežiūra

Dažniausiai pasitaikantys anglų seterių sveikatos sutrikimai – šlaunikaulio displazija ir progresuojanti tinklainės atrofija, tačiau atsakingi veisėjai reproduktoriams privalo atlikti šiuos sveikatos patikrinimus. Šunys, sergantys šiomis ligomis, negali būti veisiami, todėl tokių sveikatos sutrikimų galima išvengti. Jei veislyną rinksitės pakankamai atsakingai, tokiu atveju galėsite būti užtikrinti, kad šuniukas šiomis ligomis nesirgs. Anglų seteriams taip pat yra būdingos odos ligos, tačiau jos su genetika nėra susijusios. Šių šunų augintojai turi pasirūpinti tinkama augintinio mityba – anglų seteriai labai jautriai reaguoja į pasikeitusį ėdalą. Taip pat būtina normuoti duodamo pašaro kiekį, nes šuo gali imti tukti. Svarbu žinoti, kad pakinta sterilizuotų patelių ir kastruotų patinų kailis, todėl šią chirurginę procedūrą reikėtų atlikti tik tada, kai tai yra būtina. Kailis nereikalauja labai daug priežiūros, tačiau tai pareikalaus šiek tiek jūsų laiko. Jei norite, kad kailis atrodytų tvarkingai, jį rekomenduojama šukuoti kasdien. Taip pat reikia reguliariai kirpti šerius tarp letenų padų ir po ausimis, nes tai gali padėti išvengti uždegimų bei infekcijų. Jei su šunimi dalyvausite parodoje, kailio priežiūra pareikalaus kur kas daugiau laiko. Anglų seteriams yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis: pasivaikščiojimai lauke turėtų trukti maždaug 80-100 minučių du kartus per dieną, tad gerai pagalvokite, ar esate nusiteikę kasdien lauke praleisti dvi ar tris valandas. Jei šunį išleisite palakstyti į nuosavą kiemą, pasirūpinkite pakankamai aukšta tvora – šių šunų medžioklės instinktas yra labai stiprus, todėl pamatęs ar užuodęs grobį augintinis gali pabėgti.

Apencelio zenenhundas…

Vandėjos mažasis…

Redbono kunhaundas…

Garbanotasis retriveris…

Nykštukinis taksas…

Bergamo aviganis…