Anglų toiterjeras – nedidelis šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininko ir nori jį lydėti kiekviename žingsnyje. Anglų toiterjerai buvo išvesti kaip kambariniai šuneliai, kurie gali gyventi tik namuose. Jei gyvenate mieste, toks augintinis gali būti vienas geriausių pasirinkimų, nes anglų toiterjerai nereikalauja labai ilgų pasivaikščiojimų lauke, ir puikiai prisitaiko prie gyvenimo ankštame bute. Dėl nesudėtingos priežiūros anglų toiterjeras yra tinkamas pradedantiesiems šunų augintojams, kurie nori nereiklaus augintinio ir puikaus kompaniono. Seniau šie nedideli šunys buvo naudojami smulkių graužikų medžioklei, tačiau šiandien jie tam nebėra pritaikomi, dabar jie tiesiog palaiko kompaniją savo šeimininkams. Lyginant su kitais „žaisliniais“ šunimis, anglų toiterjerai yra gana ramūs, nekeliantys triukšmo dėl nieko.

Veislės istorija

Terjerai susiformavo viduramžių Anglijoje. Vidutinio dydžio šunys buvo auginami barsukų ir lapių medžioklei, taip pat ir žiurkių naikinimui. Tai buvo labai vikrūs šunys, todėl netrukus užsitarnavo didelę pagarbą. XVII a. Anglijoje labai išpopuliarėjo žiurkių naikinimo varžybos – tam buvo įrengiamos specialios arenos. Geriausiais žiurkių naikintojais tapo terjerai iš Mančesterio (vėliau veislė įgavo oficialų Mančesterio terjerų pavadinimą). Kai žiurkių naikinimo varžybos buvo uždraustos, Mančesterio terjerai buvo išskirti į du tipus. Smulkesni šunys buvo praminti mažaisiais Mančesterio terjerais. Kiek vėliau ši terjerų atmaina buvo pavadinta anglų toiterjerais ir toks pavadinimas yra išlikęs iki šių dienų. XIX amžiaus pradžioje anglų toiterjerai labai išpopuliarėjo Europoje ir JAV. Tai buvo idealūs artistų ir gastroliuojančių muzikantų palydovai, kurie palaikydavo kompaniją ilgų kelionių metu. Anglijos kinologų klubas veislę oficialiai pripažino gana vėlai – tik 1962 metais. FCI anglų toiterjerus užregistravo dar vėliau – 1994 metais. Lietuvoje anglų toiterjerai nėra populiarūs – iki šių dienų nėra nė vieno užregistruoto veislyno.

Anglų toiterjeras: išvaizda

Anglų toiterjeras yra kompaktiško sudėjimo šuo: aukštis ties ketera siekia 25-30 cm, o svoris gali siekti 2,5-3,5 kg. Šios veislės šunų kūnas yra proporcingai sudėtas, krūtinė gili, siaura, šonkauliai išgaubti. Kojos gana toli viena nuo kitos, ilgos ir tiesios. Letenos nedidelės, nagai juodi. Kaklas ilgas, jam būdingas gracingas įlinkis ir elegantiškas įsiliejimas į pečių liniją. Galva ilga ir siaura, pleišto formos. Kaukolė plokščia, ausys didelės ir stačios. Akys nedidelės, migdolų formos, tamsių spalvų. Dantys tvirti, sąkandis žirklinis. Uodega išaugusi žemai, ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, glotnus ir blizgus. Galimos spalvos – juoda arba ruda su įrūdžiu. Anglų toiterjerams yra būdingos dvi tokios pat spalvos žymės ant krūtinės priekio.

Anglų toiterjeras: charakteris

Anglų toiterjerai yra smalsūs ir sumanūs. Nors šios veislės šunys labai prisiriša prie savo šeimininkų, tačiau jiems taip pat yra būdingas nepriklausomybės siekis. Kai kurios anglų toiterjerų savybės labai primena kačių charakterį – tai nėra įkyrūs augintiniai, bet kokia kaina siekiantys dėmesio. Socializacija ir dresūra reikėtų pasirūpinti kuo anksčiau, geriausia tuo užsiimti jau tada, kai šuo iš veislyno atkeliauja į jūsų namus. Anglų toiterjerai yra gana užsispyrę, todėl jų dresūra kartais tampa tikru iššūkiu. Labai svarbu atrasti, kas šiuos šunis motyvuoja. Su vaikais ir gyvūnais anglų toiterjerai puikiai sutaria, tačiau svarbu stebėti, kad šie nedideli šunys nebūtų skriaudžiami. Geriausia šiuos šunis auginti tose šeimose, kurių vaikai yra mokyklinio amžiaus – tai gali padėti išvengti augintinio skriaudos. Anglų toiterjerai yra gana aktyvūs – noriai dūksta ne tik lauke, bet taip pat ir namuose. Norintys auginti tokį šunį turėtų gerai pagalvoti, ar turės pakankamai laiko aktyviems užsiėmimams.

Anglų toiterjeras: priežiūra

Anglų toiterjeras – gana sveika ir ilgaamžė šunų veislė. Jei pasirinksite patikimą veislyną, galėsite būti užtikrinti, kad šuniukų tėvams buvo atlikti reikalingi sveikatos tyrimai, todėl su įvairiomis paveldimomis ligomis susidurti neteks. Anglų toiterjerai nėra labai lepūs augintiniai, tačiau jie gali gyventi tik namuose. Dėl trumpo kailio jiems yra sunku ištverti šaltį, todėl žiemą ir šaltesnėmis dienomis turi būti rengiami. Kailis nereikalauja ypatingos priežiūros – pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Anglų toiterjerai gali būti pratinami prie palučių arba kraiko dėžutės – tokiu atveju bus galima išvengti ėjimo į lauką šaltomis dienomis. Žinoma, svarbu pasirūpinti pakankamu fiziniu krūviu – jei šuns į lauką nevesite, tokiu atveju jį teks fiziškai iškrauti namuose. Anglų toiterjeras dievina žaidimus ir kitą aktyvią veiklą, todėl tuo pasirūpinti tikrai nebus sudėtinga. Šios veislės šunys maistui nėra išrankūs, tačiau svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti – tai galės padėti išvengti nutukimo. Nors tai yra nedideli šunys, tačiau svarbu nuo mažumės juos auklėti ir dresuoti. Nesocializuoti anglų toiterjerai gali turėti tam tikrų elgesio problemų, todėl geriausia tam užkirsti kelią. Tinkamai prižiūrimas anglų toiterjeras gali gyventi maždaug 11-13 metų ar dar ilgiau.

Portugalų podengas…

Pekinas (Pekingese)

Pomeranijos špicas…

Papiljonas (Papillon dog)

Australų šilkinis…

Nykštukinis pinčeris…