Kernterjeras – nedidelis, bet labai drąsus ir energingas šuo. Žaidimai yra neabejotinai vienas mėgstamiausių šių šunų užsiėmimų, tad būsimi kernterjero šeimininkai turi nusiteikti, kad teks šiek tiek pajudėti. Nors šios veislės atstovai labai vertina savo šeimininkus, ir noriai bendrauja su svečiais, bet su kitais šunimis sutaria tikrai ne visada. Nenustebkite, jei kernterjeras nuspręs „išsiaiškinti santykius“ su kelis kartus už save didesniu šunimi – jis tikrai nesijaučia mažas ar, juo labiau, silpnas. Kerterjerai yra puikiai prisitaikantys prie įvairių gyvenimo sąlygų, jie puikiai jausis gyvendami ankštame bute ar nuosavame name – juk svarbiausia, kad šeimininkas visada būtų nusiteikęs pažaisti!

Veislės istorija

Kernterjerai yra kilę iš vakarinių Škotijos salų, tiksliau – iš Dangaus salos, kurioje šios veislės atstovai buvo žinomi nuo XVI amžiaus pradžios. Ši šunų veislė buvo pavadinta Kerno akmenų vardu, kurie buvo statomi pažymėti senoms kapavietėms. Šie akmenys buvo mėgstama lapių slėptuvė, iš kurios bebaimiai kernterjerai turėjo jas išbaidyti. Tiesa, šešioliktame amžiuje kernterjerų veislė dar nebuvo atskirta, gana ilgą laiką kernterjerai, Skajaus terjerai, Vakarų aukštumų ir Škotijos terjerai buvo laikomi ta pačia veisle, ir tik 1910 metais kernterjerai buvo pripažinti kaip atskira šunų veislė. Tik XX amžiaus pradžioje apie šią šunų veislę buvo išgirsta už Didžiosios Britanijos ribų. Pirmieji veislės atstovai Ameriką pasiekė 1913 metais.

Kernterjeras: išvaizda

Kernterjerai yra nedideli šunys – aukštis ties ketera paprastai siekia 28-31 cm, vidutinis šių šunų svoris siekia 7-8 kg. Patelės paprastai yra ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės. Kernterjero kūnas pailgas, nugara tiesi, liemuo lankstus. Galva nedidelė, proporcinga kūnui, gausiai apaugusi kailiu. Ausys nedidelės, smailos, laikomos stačios. Uodega trumpa, proporcinga kūnui, apaugusi tankiais plaukais, bet neplunksnuota. Kailis tankus, šiurkštokas, pavilnė trumpa ir prigludusi. Leistinos spalvos – grietinėlės, kviečių, raudona, pilka, taip pat galimas ir kailio margumas. Kailis turi būti reguliariai kerpamas – geriausia kreiptis į specialistus, kurie žinos, kaip tą tinkamai padaryti.

Kernterjeras: charakteris

Kernterjerų charakteris yra tikras aukso viduriukas – nors tai yra visiškai bebaimiai šunys, tačiau jie nėra isteriški kaip kitų veislių terjerai. Kernterjerai laba greitai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, todėl juos galite drąsiai pasiimti su savimi, jei vyksite į kelionę. Šios veislės šunys labai vertina savo šeimininkų draugiją, pripažįsta visus šeimos narius, taip pat ir vaikus. Vis dėlto, visada labai svarbu stebėti, kaip vaikai elgiasi su augintiniu – jei prie jo bus įkyriai lendama ir neduodama pailsėti, kernterjeras gali tapti irzlus. Kernterjerai yra imlūs dresūrai, tačiau jos pagrindais rekomenduojama pasirūpinti ankstyvame šuns amžiuje. Šios veislės šunys greitai perpranta, ko iš jų tikimasi, tačiau kartais komandų nevykdo dėl pernelyg didelio užsispyrimo. Kiekvieno šeimininko užduotis – pasirūpinti, kad augintinis būtų tinkamai motyvuojamas, ir tokiu atveju su šunimi pavyks nesunkiai „susitarti“. Kernterjerai yra aktyvūs, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus bei žaidimus. Šios veislės atstovai kadaise buvo naudojami medžioklei, tad kartais gali „išlįsti“ medžioklės instinktas, jei šuo pamatys voverę ar kitą galimą grobį. Kernterjerui yra tiesiog būtina žmogaus draugija – net ir tada, jei būsite išvykę tik trumpam, kernterjeras jus pasitiks tikrai labai entuziastingai!

Nykštukinis bulterjeras…

Ispanų mastifas (Spanish…

Toipudelis (Toy poodle)

Toza (Tosa Inu)

Ispanų kurtas (Galgo…

Senbernaras (St. Bernard)

Kernterjeras: priežiūra

Nors kernterjerai pasižymi gana stipria sveikata, tačiau yra keletas ligų, būdingų būtent šiai veislei. Tai – kelio girnelės išnirimas bei akių ligos, šie susirgimai gali būti paveldimi. Jei nuspręsite įsigyti kernterjerą, pakankamai dėmesio skirkite tinkamo veislyno pasirinkimui, pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais. Kernterjerai tiesiog trykšta energija, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad šuo gautų pakankamą fizinį krūvį. Paprastai užtenka 40-60 minučių pasivaikščiojimų, tačiau kiekvienas šios veislės atstovas yra labai individualus. Palankamai dėmesio skirkite augintinio mitybai – pasirūpinkite, kad pašaras būtų visavertis ir puikiai subalansuotas. Kernterjero kailis nesišeria, tačiau jo seną kailį reikia išpešioti, nes su negyvais plaukais taip pat pašalinamas ir kailyje susikaupęs purvas. Dažnos maudynės šiems šunims nėra reikalingos, tačiau išmaudyti reikės tada, kai kailis labai susiteps (svarbu paminėti, kad daugelis kernterjerų nevengia „purvo vonių“, todėl maudynės gali būti neišvengiamos po pasivaikščiojimo lietingą dieną). Maudyti kernterjerą geriausia maždaug 35 laipsnių temperatūros vandenyje, rinkitės specialų šampūną, skirtą šunims. Kernterjerų protėviai  kailį kasdien apipešiodavo bėgiodami siauriais tarpekliais ir tankiais krūmynais, tačiau šiandien šios veislės šunys nebeturi galimybės tiek laiko praleisti natūralioje gamtoje. Taigi, šeimininkų užduotis – pasirūpinti, kad kailis būtų laiku nupešamas. Klaidinga manyti, kad tai yra šuns kankinimas – iš tiesų šios procedūros metu nėra jaučiamas skausmas. Išmokę tai galėsite atlikti savarankiškai (trimingavimui yra naudojamos specialios šukos), tačiau iki tol šią užduotį geriausia patikėti specialistams. Jei šuo dalyvauja parodose, trimingavimą patartina atlikti kas 6-8 savaites, jei ne – pakaks tą atlikti kelis kartus per metus.